Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Plateliuose (Plungės r.) vykusioje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanojo sėkmingiausiai šiais metais dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrą.
2 tūkstančius eurų siekianti premija skirta tradiciniam amatininkui, senųjų amatų dailidystės, drožybos, žaislininkystės ir šaukščiaus amatų puoselėtojui Algirdui Juškevičiui iš Varėnos rajono.
„Sukako keturiasdešimt metų nuo to laiko, kai baigęs studijas pradėjau mokyti matematikos ir medžio drožybos. Matematika liko toli praeity, o medžio drožyba tebelydi. Per tuos metus nedirbau, o dariau tai, kas man miela, buvau tarp malonių, kūrybingų žmonių: muzikuojančių, kuriančių, audžiančių, lipdančių, drožiančių. Tad tie keturiasdešimt metų, skirtų drožybai, tikrai prabėgo ne dykumoje“, – dėkodamas už įvertinimą kalbėjo medžio drožėjas.
Tokia pat premija atiteko ir senojo amato audimo puoselėtojai Irenai Onai Vilienei iš Panevėžio rajono, savo juostomis garsinančiai Lietuvą jau penkiasdešimt metų. Audėja jau šešerius metus dirba Upytės tradicinių amatų centre, čia turi dvi mokines, kurios, pasak Irenos Onos, tęs šį amatą.
2021 metais sėkmingiausiai dirbusiu išrinktas Anykščių rajono tradicinių amatų centras Niūronių kaime. Šiam centrui skirta 4 tūkstančius eurų siekianti premija. Anykščių rajono tradicinių amatų centras Niūronių kaime veikia nuo 2010 m., čia vystomi tradiciniai amatai: alaus darymas, audimas, baldininkystė, karpymas, kalvystė (peiliadirbystė), kubilininkystės, kepimas, kryždirbystė, maisto ruošimas, stalystė, puodininkystė, pynimas, vilnos vėlimas, verpimas, žaislininkystė, žvakininkystė.
Edukacinės programos ir amatų centrai, anot Anykščių rajono tradicinių amatų centro Niūronių kaime atstovo, šiuo metu patiria renesansą – po pandemijos suvaržymų vaikai išsiilgę veiklos buvimo kartu ir naujų įspūdžių, tad mielai dalyvauja įvairiose edukacinėse programose.
Žemės ūkio ministerija kasmet skiria premijas sėkmingiausiai dirbusiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrui. Geriausius iš geriausiųjų vertina ir teikia siūlymus žemės ūkio ministerijai Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija. Premijų teikimą organizuoja ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Kas gali tapti tradiciniais amatininkais?
Lietuvoje yra daugiau kaip 800 tradicinių amatininkų, pripažintų tautinio paveldo produktų kūrėjais.
Sertifikuotų tradicinių gaminių yra daugiau kaip 2,5 tūkst. O tautinio paveldo produktų – daugiau kaip 3200. Tautinio paveldo produktas yra platesnė sąvoka, į ją taip pat patenka tradicinės paslaugos, šventės, mugės, tradicinių amatų mokymo programos, netgi tradicinių vietinių veislių gyvūnai, augalai.
Amatininkai, kurie yra sertifikavę tautinio paveldo produktus, turi pakankamai įgūdžių, sugeba perduoti patirtį kitiems, gali kreiptis į tą pačią ekspertų komisiją ir būti atestuojami kaip tradicinio amato meistrai. Tai rodo aukščiausio lygio meistrystę. Lietuvoje yra apie 200 tokių meistrų. Priklausomai kokios kategorijos produkto sertifikatą turi amatininkas: A ar B – jis gali tapti tos pačios kategorijos meistru. Pavyzdžiui, A kategorijos šakočių kepėja, kuri juos gamina rankų darbu, gali tapti A kategorijos šakočių kepimo meistre. Meistro vardas suteikiamas toli gražu ne kiekvienam. Meistras turi ne tik kurti ar gaminti aukštos kokybės gaminius, bet ir sugebėti perduoti savo amato patirtį, žinias kitiems.
Žemės ūkio ministerijos informacija
