Sakoma, kad šiluma kaulų nelaužo. Ji maloni ne tik žmonėms, bet ir graužikams. Tai patvirtinti galėtų biologas, UAB „Dezinfa” kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas, kuris teigia, jog pradėjus vėsti orams pelės ir žiurkės pastogę randa ir daugiabučių viršutiniuose aukštuose, ir po automobilių variklių dangčiais.
„Užsitęsę šilti orai buvo palankūs pelėms ir žiurkėms: pakankamai maisto, gausios vados. Ėmus vėsti, graužikai lenda į žmogaus pastatus, ieškodami maisto ir šiltesnės vietos žiemai. Pastarąją savaitę žiurkių lizdą aptikome net daugiabučio penktame aukšte, kas rodo, kad graužikai nėra tik pirmų aukštų problema, jie itin išmanūs”, – pasakoja biologas.
Kiaunė ar žiurkė?
Bildesys patalpose, ištampytos maisto liekanos, pragraužtos skylės sienose – tai požymiai, kad būste apsigyveno kažkokie gyvūnai. Su kuo turima reikalų – pele, žiurke ar kiaune?
„Visi šie trys gyvūnai kelia triukšmą, dažnai neleidžia miegoti, teršia aplinką išmatomis, graužia ir gadina turtą, kelia baimę. Pagrindinis skirtumas tas, kad kiaunės nepriklauso graužikų būriui. Jos gali apgraužti smulkius daiktus, bet stogą, sieną, pamatus jau sukiai. Pelės ir žiurkės yra graužikai, jos nuolat palieka graužimo žymes, kurios matomos sienose, ant baldų, elektros laidų, maisto pakuočių ir kitur. Nustatyti, kas apsigyveno būste padeda ir pėdsakai, kurie gali būti gana ryškūs ant apdulkėjusių paviršių”, – teigia ekspertas.
Kodėl reikia naikinti?
Pavojus sveikatai, turtinė žala ir neigiamas psichologinis poveikis, pasak L. Grigaliūno, tai pagrindinės priežastys, kodėl iš kiemo, miško ar pievų atklydę graužikai negali tapti naminiais augintiniais.
„Graužikai gali sukurti užkrečiamųjų ligų židinius, o turėdami kontaktą su žmonėmis, pernešti jersiniozę, leptospirozę, trichineliozę, salmoneliozę, hemoraginę karštligę, marą, tuliaremiją ir daugelį kitų ligų, keliančių net ir mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Daugelis šių ligų sukėlėjų į žmogaus organizmą patenka per odą, gleivinę ar žarnyną ir yra pernešami per pelių ar žiurkių paliekamas išmatas, seiles, šlapimą, liečiant nugaišusį gyvūną ar valgant užterštus vaisius ir daržoves”, – atkreipia dėmesį biologas.
Be to, kad graužikai perneša pavojingas ligas, jie nuolat graužia: laidus, medines konstrukcijas, pakuotes ir pan.
„Žmonės apkramtytus laidus randa net po automobilio variklio dangčiu. Turėjome klientą, savo automobilį laikiusį netoli šuns voljero, kuris graužikams buvo itin patraukli vieta. Prieš atsisėsdamas į automobilį žmogus iš variklio ventiliacijos angos pirmiausiai ištraukdavo kaulus, suneštus žiurkių. Mūsų patirtis rodo, kad graužikų apgadinto automobilio nuostoliai gali siekti tūkstančius eurų, be to, su tokiu automobiliu važiuoti nesaugu”, – sako ekspertas ir perspėja, kad pažeidus laidus sienose, gali kilti net gaisras – graužikai itin mėgsta galąsti dantis grauždami iš vario pagamintus laidus.
Kita priežastis naikinti peles ir žiurkes – neigiamas psichologinis poveikis bei nuovargis. Malonumas išvysti sprunkančią pelę ar žiurkę vos uždegus šviesą virtuvėje ar naktimis nuolat nubusti dėl krebždesių, tikrai menkas. O ką jau kalbėti apie tas vietas, kur užkrėstumas itin didelis ir žiurkės laksto laiptinėse, miegamuosiuose, vonios kambariuose.
Naikins dirbtinis intelektas?
Graužikams išgyventi ir daugintis reikia maisto, vandens ir nuo nepalankių aplinkos faktorių apsaugančios vietos.
Pelės ir žiurkės yra visaėdės, valgo bet ką – nuo grūdų ir sėklų iki vaisių, daržovių ir net mėsos. Jiems būdingas ir kanibalizmas. Įvairi mityba leidžia šiems kenkėjams lengvai prisitaikyti prie skirtingos aplinkos. Neradę maisto, graužikai iškeliauja jo ieškoti kitur. Jei taip nenutiko, kenkėjų naikinimo priemonių gausu – nuo nuodų, spąstų, lipnių juostų suteptų klijais iki dirbtinio intelekto.
„Tam, kad naikinimas būtų efektyvus, būtinos patirtis ir žinios. Greitu metu į kenkėjų biologiją gilinsis ir dirbtinis intelektas. Viena iš didžiausių pasaulyje kenkėjų kontrolės grupių „Rentokil”, kuriai priklauso ir „Dezinfa”, jau atlieka pilotą, kurio metu dirbtinis intelektas atpažįsta žiurkę ir pradeda fiksuoti jos įpročius: iš kur ateina, kur maitinasi, miega, kokią žalą daro, iš kokio pastato patenka, ar tai tas pats graužikas, kuris lankėsi ir praeitą savaitę bei panašiai. Sukaupta informacija leis dar efektyviau kovoti su kenkėjais gyventojų namuose ir kitose patalpose”, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.
Kristina Strakauskienė
Rinkodaros vadovė
UAB „Dezinfa”
