Fejerverkai – itin prieštaringai visuomenėje vertinama prekė. Artėjant šventėms vis primenama apie jų žalą sveikatai bei gamtai, minimas stresas, kurį patiria iš karo paveiktų šalių atvykę asmenys, taip pat augintiniai, kuriems fejerverkų triukšmas gali irgi kelti baimę.
2022 m. spalį naujienų agentūros BNS užsakyta ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad 53,5 proc. lietuvių visiškai arba iš dalies nepalaiko galingų fejerverkų naudojimo švenčių metu, o 34,9 proc. palaiko visiškai arba iš dalies. Nepaisant to, pardavimų augimas šventiniu laikotarpiu rodo, kad fejerverkai – vis dar itin populiarus pirkinys. Kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ patarėja Aleksandra Fedotova, būtent šventiniu laikotarpiu svarbu nepamiršti pirotechnikos gaminiams taikomų reikalavimų, mat už tai verslui gresia atsakomybė.
Fejerverkų kategorijos – pagal galingumą ir pavojingumą
Įstatyminiais terminais fejerverkai apibūdinami kaip civilinės pirotechnikos priemonės, skirtos naudoti pramogai, žemės ūkyje, transporto sektoriuje, buityje, pramonėje ar kuriant filmus, televizijos laidas, teatralizuotus vaidinimus ir pan. Tiesa, kadangi šiuose gaminiuose yra sprogstamųjų medžiagų, skirtų sukelti karščio, šviesos, garso, dujų ar dūmų efektus – fejerverkai yra skirstomi į specialias kategorijas pagal jų pavojingumo lygį.
Pavyzdžiui, į F1 kategoriją patenka tie fejerverkai, kurie kelia labai mažą pavojų ir labai mažai triukšmo, dėl to jie gali būti naudojami ir gyvenamosiose patalpose. Tokius gaminius gali įsigyti asmenys nuo 14 metų, o geriausiai žinomas šios kategorijos pavyzdys – bengališkos ugnelės.
F2 kategorija – fejerverkai, keliantys jau didesnį, bet vis dar mažą pavojų bei mažai triukšmo, tačiau yra skirti naudoti tik esant lauke. 2013 m. Europos parlamento (EP) ir Tarybos (ET) direktyvoje nurodomas mažiausias saugus atstumas – 8 metrai, o garso lygis turi neviršyti 120 decibelų. Tai dažniausiai daug didesni, po kelis šūvius turintys fejerverkai, kuriuos įsigyti gali asmenys nuo 16 metų.
Dar galingesni ir vieni populiariausių yra F3 kategorijos fejerverkai, kuriuos įsigyti galima nuo 18 metų. Jie jau priskiriami prie vidutinio pavojingumo pirotechnikos gaminių ir pagal visas rekomendacijas turėtų būti naudojami didelėse atvirose teritorijose. Kaip nurodoma EP ir EK direktyvoje, mažiausias saugus atstumas – 15 metrų.
Egzistuoja ir dar viena fejerverkų kategorija – F4, kurią dėl didelio žmogui keliamo pavojaus įsigyti leidžiama tik specialią pirotechnikos licenciją turintiems asmenims ir tik specializuotose parduotuvėse.
Žinoma, yra reikalavimų, kurie yra taikomi bendrai visoms fejerverkų kategorijoms. Pavyzdžiui, visuose fejerverkuose turi būti naudojamos konstrukcinės medžiagos, kurių skeveldros keltų mažiausią pavojų žmogaus sveikatai, turtui ir aplinkai. Be to, fejerverkai turi būti tinkamai paženklinti – uždegimo būdas turi būti aiškiai matomas, nurodytas etiketėje arba instrukcijoje. F1, F2 ir F3 kategorijų fejerverkų apsauginė danga, pakuotė ar gaminio konstrukcija turi būti sukurta taip, kad apsaugotų nuo netyčinio uždegimo. Be to, fejerverkai neturėtų judėti chaotiškai ar nenuspėjamai. Kitaip sakant, visos pirotechnikos priemonės, įskaitant ir fejerverkus, turi atitikti derinamuosius ES teisės aktus, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos, nes, jeigu pirotechnikos priemonės atitinka darniuosius standartus, yra laikoma, kad jos atitinka nustatytus saugos reikalavimus.
Kiekviena civilinė pirotechnikos priemonė, kuri atitinka reikalavimus, turi būti paženklinta matomu, lengvai įskaitomu ir nenutrinamu atitikties ženklu CE. O kiekviena Lietuvoje platinama pirotechnikos priemonės turi būti paženklinta ir etikete, kurioje lietuvių kalba matomai, aiškiai ir nenutrinamai yra įrašytas gamintojo arba importuotojo pavadinimas ir adresas, kuriuo būtų galima su juo susisiekti, taip pat turi būti nurodytas registruotas prekės pavadinimas (ženklas), tipas, jos registracijos numeris, partijos ar serijos numeris, kategorija, pirotechninio mišinio bendra masė, amžius, nuo kurio galima įsigyti atitinkamą pirotechnikos priemonę, gaminio naudojimo instrukcija, mažiausias saugus atstumas iki pirotechnikos priemonės ją naudojant, pagaminimo metai. Papildomai naudojimas gali būti pavaizduotas grafiškai.
Gali grėsti ne tik bauda
Nors pačiame Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme ir nėra numatytos ekonominės sankcijos už pažeidimus, šis įstatymas numato, kokios institucijos gali kontroliuoti pirotechnikos priemonių apyvartą. Tai – policija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, miesto meras ir įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Jie gali riboti, drausti laikyti, platinti ar naudoti tam tikrų kategorijų fejerverkus ir kitas pirotechnikos priemones.
Tiesa, atsakomybė gali kilti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) – jei yra nesilaikoma civilinės pirotechnikos eksporto ar importo, laikymo, platinimo, sunaikinimo, apskaitos tvarkos. Tuomet ne įmonei, bet įmonės atsakingam asmeniui gali grėsti bauda nuo 60 iki 300 eurų bei pirotechnikos priemonių konfiskavimas. Vis dėlto, jei pirotechnikos priemonės, kurių tiekimas rinkai, laikymas, platinimas ar naudojimas yra apribotas, tačiau prekės ir toliau platinamos, bauda gali siekti nuo 90 iki 300 eurų, kartu, žinoma, su prekių konfiskavimu.
Jei platinamos uždraustos pirotechnikos priemonės, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Jei pažeidžiama pirotechnikos įsigijimo tvarka, t.y. nesilaikoma amžiaus apribojimų, tai užtraukia arba įspėjimą, arba baudą iki 30 eurų.
Žinoma, daug griežtesnė atsakomybė yra taikoma tuo atveju, jei dėl netinkamai paženklintų, draudžiamų ar apribotų pirotechnikos priemonių platinimo yra sužalojamas asmuo. Tokiu atveju gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris gali turėti daug rimtesnių padarinių tiek pačiai įmonei, tiek atsakingam asmeniui.
