Augimas ir profesinis tobulėjimas šiandien neabejotinai yra vieni svarbiausių dalykų karjeroje, nuo kurių priklauso darbuotojų pasitenkinimas darbu, motyvacija, įsitraukimas ir prasmės jausmas. Apie tai, kad darbuotojui trūksta erdvės tobulėti, išduoda išsekęs entuziazmas ir jausmas, kad darbe niekas nebeįdomu. Tokia būsena žalinga tiek darbdaviui, kuriam tai reiškia mažesnį darbuotojo įsitraukimą ir produktyvumą, tiek specialistui, kuris ne tik netobulėja darbe, bet ir neišnaudoto potencialo prieskonį atsineša į kitas gyvenimo sritis.
Galimybėmis augti svarbu rūpintis patiems
Veiklos ir karjeros trenerės Giedrės Vaitiekūnaitės teigimu, jei esame karjeros etape, kuris mūsų nebepraturtina, stabdo augimą, jei kasdienių užduočių imamės be ugnelės akyse, jos nebemotyvuoja, įsiveliama į rutiną, o darbe darosi nuobodu, vadinasi, laikas šį tą keisti ir ieškoti naujų galimybių arba bandyti jas susikurti.
„Deja, ne visuomet randame ryžto ir drąsos tai padaryti. Norint nestovėti vietoje, reikia išdrįsti žengti žingsnį į priekį. Juo gali tapti pokalbio su vadovu inicijavimas, savo lūkesčių išsakymas, aptarimas, kokiais būdais augimo ir savirealizacijos poreikiai galėtų būti patenkinti. Vadovai yra suinteresuoti savo pavaldinių tobulėjimu, todėl turėtų padėti darbuotojui siekti karjeros tikslų. Jei taip nėra, reikėtų savęs paklausti, ar tikrai verta tokiai organizacijai toliau skirti savo laiką ir pastangas“, – sako G. Vaitiekūnaitė.
Pasaulio žmogiškųjų išteklių valdymo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas pabrėžia, kad gebėjimas pastebėti ir susikurti augimo galimybes profesinėje srityje šiandien yra vienas svarbiausių įgūdžių, nuo kurio reikšmingai priklauso karjeros sėkmė. Šis įgūdis yra išsiugdomas, o norint tai padaryti svarbu nepamiršti keleto svarbių dalykų.
Prioritetą teikite pasitenkinimui darbu
Anot L. Laas, visų pirma, svarbu gebėti suprasti, kad esamoje pozicijoje ar pareigose pasiektos augimo lubos. Mėgavimasis darbu yra bene geriausias indikatorius, todėl reikėtų reguliariai sau užduoti klausimus: „ar tai, ką darau, man vis dar teikia malonumą?“, „ar esamoje darbovietėje jaučiuosi laiminga(as)?“, „ar mano pareigos atitinka patirtį ir kompetencijas?“, „ar išties turiu sąlygas jas ugdyti?“.
„Jeigu darbuotojas jaučia, kad kasdienes užduotis atlieka autopilotu, dažniau moko kolegas, nei mokosi iš jų, neturi energijos ir ryžto imtis naujų atsakomybių ar užduočių, tai ženklas, kad laikas pokyčiams. Priėjus prie tokios išvados reikia apgalvoti tolesnius savo žingsnius – naujų galimybių ieškoti esamoje darbovietėje ar galbūt savo talentus realizuoti ir ugdyti naujoje“, – sako L. Laas.
G. Vaitiekūnaitė priduria, kad darbdaviams taip pat nereikėtų laukti, kol darbuotojai pajus stokojantys galimybių augti, ir turėtų kurti į augimą orientuotą darbo aplinką bei organizacinę kultūrą. Dėl to įmonės personalo specialistams svarbu gerai apgalvoti visą darbuotojo organizacijoje kelią: nuo atrankos, įtraukimo į organizaciją ir adaptacijos, vertikalios bei horizontalios karjeros krypčių iki pat atsisveikinimo. Būtina drauge su darbuotojais apsibrėžti aiškius jiems organizacijoje keliamus asmeninius tikslus ir tinkamai iškomunikuoti įmonės siekius.
Susidėliokite augimo planą
L. Laas teigimu, bet kurio tikslo siekti yra gerokai lengviau turint aiškų planą, apsibrėžtus atskaitos taškus ir gaires. Karjeros planas leidžia laikytis aiškios krypties, įvertinti, kaip sekasi ja judėti, laiku imtis tam tikrų korekcijų ir pokyčių. Dėl to karjera turėtų būti planuojama kaip ir kasdieniai darbai: susidėliojant prioritetus, ilgalaikius tikslus skaidant į mažesnius, nusimatant aiškius terminus jiems įgyvendinti ir kriterijus rezultatui įvertinti. Tokį planą verta užfiksuoti raštu ir reguliariai įvertinti, kaip sekasi jo laikytis.
„Asmeninio ir profesinio augimo planas yra būtinas, jeigu nenorime karjeros palikti savieigai. Jis leidžia geriau reflektuoti savo tikslus ir jų nuosekliai siekti, pamatyti bendresnį savo karjeros vaizdą. Taip pat planuojant savo augimą svarbu būti lankstiems – atsižvelgti į naujas aplinkybes, kintančius savo lūkesčius ir poreikius. Planavimo ir lankstumo derinys, reguliariai stabtelint ir įsivertinant situaciją, leidžia sąmoningai siekti augimo galimybių ir jas išnaudoti“, – sako L. Laas.
Plėtokite profesinius ryšius
L. Laas taip pat pabrėžia profesinių ryšių ir tarpasmeninių kontaktų (angl. networking) svarbą maksimizuojant savo augimo galimybes. Anot „Deel“ plėtros vadovės Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, profesiniai ryšiai padeda gauti naudingos informacijos ir patarimų, plėsti akiratį, geriau jausti, kuo gyvena vienos ar kitos srities specialistai, sužinoti apie esamas karjeros galimybes.
„Profesinių ryšių kūrimas ir palaikymas yra neatsiejama augimo ir tobulėjimo dalis, todėl visuomet verta plėsti savo socialinį ratą. Tam gali pasitarnauti tiek socialiniai tinklai, ypač profesionalams skirtas „LinkedIn“, tiek, žinoma, gyvas bendravimas, dalyvavimas įvairiuose formaliuose ir neformaliuose renginiuose, aktualiose konferencijose, seminaruose. Bendravimas leidžia neužsidaryti siaurame rate ir atveria naujų galimybių, taip pat padeda plėtoti svarbius „minkštuosius“ įgūdžius, tokius kaip komunikabilumas“, – sako L. Laas.
Ji priduria, kad sąlygas profesiniams ryšiams plėtoti darbuotojams turėtų sudaryti ir darbdaviai. Tai jie gali daryti, pavyzdžiui, pasiūlydami darbuotojams galimybę dalyvauti aktualiose konferencijose ar paprasčiausiai skatindami skirtingų komandų bendravimą įmonėje.
Stebėkite tendencijas
L. Laas teigimu, galimybių atranda tie, kurie jų ieško. Dėl to norintiems augti ir nepražiopsoti progų augti svarbu išsiugdyti įgūdį pastebėti naujas tendencijas ir aplink vykstančius pokyčius, kurie nebūtinai yra akivaizdūs. Buvimas procesų ir tendencijų priešakyje specialistui suteikia pranašumą ir leidžia pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis.
„Svarbu stebėti situaciją rinkoje, suprasti, kokių naujų kompetencijų poreikis kyla, kokie reiškiniai ir kaip gali paveikti sektorių, kuriame siekiama karjeros, kaip šiems poreikiams pasiruošti. Visa tai suteikia impulsą augti ir padeda efektyviau siekti savo karjeros tikslų“, – sako L. Laas.
Nebijokite imtis iniciatyvos
Visgi, anot L. Laas, kiekvienu atveju svarbiausia nebijoti imtis iniciatyvos ir išeiti iš savo komforto zonos. Tai yra esminė augimo sąlyga – kad ir kiek daug dėmesio bus skiriama savirefleksijai, aplinkai stebėti ir naujiems įgūdžiams įgyti, iš to nebus didelės naudos, jei nepavyks atrasti drąsos veikti.
„Imtis iniciatyvos gali būti nedrąsu, tačiau be ryžtingų veiksmų tobulėti ir siekti karjeros tikslų sudėtinga. Svarbu savo vadovams ir organizacijai parodyti, kad tikrai nenorime stovėti vietoje. Reikėtų nebijoti vadovų klausti apie mokymų galimybes, patiems jų ieškoti ir paskatinti organizaciją tam tikrus naudingus kursus ir programas suteikti savo darbuotojams. Pavyzdžiui, geras būdas išmokti naujų dalykų ir sužinoti apie skirtingus įmonės procesus ir darbo pozicijas yra kolegų šešėliavimas, tad gal verta pasiteirauti apie tokią galimybę? Aktyvus dalyvavimas įmonės gyvenime leidžia augti ir praverti naujas duris“, – sako L. Laas.
G. Vaitiekūnaitė priduria, jog ne mažiau svarbu, kad įvairūs įmonėse organizuojami mokymai būtų išties naudingi: „Dažnai tie mokymai tampa paprasčiausiu formalumu, kuris leidžia tiek įmonei, tiek darbuotojui užsidėti varnelę prie tobulėjimo tikslų. Taip tikrai neturėtų būti. Darbuotojai turi būti motyvuoti mokytis, o „užnorinti“ mokytis to, kas neaktualu, tikrai neįmanoma.“
