Dvi Šiauliuose registruotos įmonės bei du asmenys bus teisiami dėl galimai nesumokėtų daugiau nei 2 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Jiems visiems pareikšti kaltinimai dėl stambaus masto sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo. Vienas iš kaltinamųjų vyrų prieš teismą taip pat stos ir dėl dviejų juridinių asmenų, registruotų užsienio valstybėse, naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti.
Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Tyrimo metu surinktais duomenimis, Šiaulių mieste gyvenantis vyras buvo įkūręs ir faktiškai valdė dvi mažąsias bendrijas, kurių vardu VĮ „Regitra“ įregistruodavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuotus automobilius ir kitas transporto priemones. Turimais duomenimis, apgadintas transporto priemones į Lietuvą importuodavo, remontuodavo ir pardavinėdavo kiti asmenys, o pardavimo sandoriai buvo įforminami kaltinamojo valdomų įmonių vardu. Įtariama, kad automobiliai ir motociklai buvo įsigyjami žemesnėmis nei rinkos kainomis, o juos sutvarkius ir paruošus naudoti – būdavo parduodami už rinkos kainą Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Manoma, kad įmonių vadovas, siekdamas išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo, galėjo į įmonių buhalterinę apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras, kurias išrašė kito lietuvio, gyvenančio Turkijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje įkurtos dvi bendrovės. Sąskaitos faktūros galimai buvo suklastotos, nurodant melagingus duomenis apie pritaikytą maržą bei automobilio vertę.
Įtariama, kad per daugiau nei dvejus metus veikiant pagal tokią schemą dvi kaltinamos įmonės galėjo parduoti 472 automobilius už beveik 13 mln. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nebuvo sumokėta per 2 mln. eurų mokesčių.
Vykdant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 339 tūkst. eurų. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė D. Mikelėnienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Už stambaus masto sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – iki trejų metų nelaisvės. Tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija
