Esame krizės pradžioje. Nors dažnai kalbame, kad jauni žmonės turėtų tarnauti bei padėti Lietuvos ekonomikai savo indėliu, būtent jie dabar susiduria su dideliais sunkumais ir kliūtimis. Kaip kabintis į gyvenimą, kai žmonės masiškai atleidžiami, o įmonės bankrutuoja? Kaip ir kokia pagalba turėtų būti suteikiama jauniems žmonėms, kad jie norėtų likti Lietuvoje, o ne skubėtų ieškoti galimybių savo potencialą realizuoti užsienyje?
Tokia situacija yra ne tik didmiesčiuose, bet ir mažuose miesteliuose, regionuose. Baigę mokyklas, universitetus, grįžę iš užsienio, jaunuoliai ieško, kur ir kaip galėtų realizuoti savo potencialą, tačiau jie susiduria su kliūtimis. Kokios jos?
Pirmiausiai – amžius. Lietuvoje pasitikėjimas jaunu žmogumi yra kur kas mažesnis nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kuriose daug anksčiau buvo suprasta, kad šalies gerovė priklauso nuo pokyčių ir naujųjų talentų. Štai Švedijos 4 pagrindinės ministrės – moterys nuo 32-ejų iki 34-erių metų. Toks pavyzdys įkvepia, ar ne? Suteikti galimybę parodyti, ką gali, įrodyti, kad esi vertas dirbti ir užsidirbti – Lietuvoje reikia kur kas daugiau pastangų. Jauni žmonės yra Lietuvos ateitis, galimybės ir progresas, tad jiems neturėtų būti sudaromos papildomos kliūtys tobulėti ir garsinti mūsų šalį.
Antras svarbus dalykas – trūksta įrankių, galimybių tobulėti. Kriziniu laikotarpiu svarbu padėti žmonėms patiems susikurti darbo vietas – tai yra, įkurti startuolius. Žinoma, čia neapsieisime be investicijų, finansinio palaikymo, kad jaunimas galėtų įkurti individualią veiklą ir įsigyti svarbiausias priemones veiklos pradžiai. Tai motyvuotų pasilikti, juk kiekvienas iš mūsų turi kažkokį talentą ir gali jį realizuoti teikiant paslaugas. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir tobulėjimui. Ypač dabar, kai patiriame didžiulę krizę, jaunuoliams turėtų būti siūlomi ir finansuojami profesiniai mokymai, kad galėtų įgyti reikiamas žinias ir pradėti savo veiklą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruota 195650 bedarbių. Lietuvos ekonomikos situacija reikalauja veikti drąsiai ir greitai, tad ir mes turėtume veikti jau dabar – ne tik sukuriant naujas darbo vietas, bet ir pasirūpinant skaitmeniniais įrankiais ir jų reguliacija. Svarbu diegti sistemas, kurios padėtų greičiau reaguoti ekstramaliose situacijose ir gelbėtų mūsų prekybą bei ekonomiką.
Ką turėtume daryti jau dabar, kad padėtume jauniems žmonėms? Mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų – pasirūpinti jų užimtumu ir galimybe patiems užsidirbti. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, reikalinga ir finansinė parama. Jaunam žmogui, gyvenančiam regione, praradusiam darbą ir pajamas, labai sunku įkurti verslą be pagalbos. Regionuose turėtų būti suteikiama ir gyvenamoji bei darbo vieta tiems, kurie neturi galimybės nuomoti biuro. Pirmaisiais dvejais metais kiekvienas verslas yra itin pažeidžiamas, todėl jauni žmonės neturėtų būti pamiršti. Priešingai, kaip tik turėtume juos įkvėpti ir motyvuoti nebūti be darbo ir patiems kurti darbo vietas.
Prisiminkime, kad jauni žmonės gerai supranta savo šalies poreikius, nes bendrauja tiek su bendraamžiais, tiek su vyresniais žmonėmis – tėvais, seneliais. Pažinti ir suprasti įvairaus amžiaus žmones yra labai svarbu priimant sprendimus. Dirbdama Bernardinų parapijoje pamačiau, kad jauni žmonės nori padėti, deja, ne visada būna išgirsti. O juk jaunesni profesionalai geba itin greitai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ne tik šalies, tačiau ir pasauliniu mastu – ne tik ieškant sprendimų ekstremalių situacijų metu, bet ir vykdant pokyčius didelėse organizacijose.
Jauni žmonės buvo tylioji progreso jėga per visą mūsų istoriją, tačiau mums reikia grįžti prie šių tiesų. Pažiūrėkime, kas keitė mūsų Lietuvos istoriją. Pavyzdžiui, kai Nepriklausomybės akto signataras Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas į Tarybą, jam tebuvo 32-eji. Lietuviškąja Žana Dark vadinama Emilija Pliaterytė, pirmajam lietuvių pulkui vadovavo būdama 25-erių, kovotojas už Lietuvą Stasys Šilingas, būdamas 33-ejų, buvo išrinktas Lietuvos valstybės tarybos nariu ir prezidiumo pirmininku.
Būtų galima vardinti ir vardinti jaunus žmones, kurie prisidėjo prie Lietuvos gerovės kūrimo ir kovojo už geresnę Lietuvą. Bet prisidėti turime kiekvienas iš mūsų, padedant jaunuoliams kurti ir veikti vardan visų mūsų gerovės.
Alina K. Adomaitytė
