Dažnas lietuvis, pristatydamas tėvynę, su pasididžiavimu pasakoja apie tai, kad šalis turi net keturis metų laikus. Mažai pasaulio valstybių gali tuo pasigirti. Tačiau, ar ilgai bus galima tai daryti? Šis ruduo buvo kitoks. Spalio pradžioje praeiviai vaikščiojo su šortais ir palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, viena spalio diena buvo tokia šilta, kokios nebuvo net 101 metus. Termometro stulpeliai rodė daugiau nei 20 laipsnių šilumos. „Tai nėra labai gerai. Spalis – rudens vidurys ir įprasta, kad vidutinių platumų klimato juostoje – ruduo šaltas ir lietingas. Nors žmonėms šiluma ir patinka, reikia galvoti taip, kaip gamtai geriau”, – įsitikinę Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokiniai.
Mažos paslaptys, kurios padės rūpintis gamta
Simboliška, tačiau mokslininkai šį rudenį pranešė ir tai, kad klimatas šyla greičiau, nei manyta. Per ateinančius 80 metų vidutinė temperatūra gali pakilti net 8 laipsniais.
Mokiniai įsitikinę, kad kiekvienas gali prisidėti prie mažų, bet reikšmingų pokyčių. Todėl patys nusprendė dalyvauti nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje”. Žingeidžiausi mokiniai dalyvavo net 3 olimpiados etapuose. Šiais metais, resursų taupymui skirtame etape, dalyvavo 44 tūkstančiai mokinių. Šio etapo rezultatai rekordiniai – per vieną mėnesį mokiniai sutaupė beveik 700 tūkstančių litrų vandens, o atsakingai vartoję elektros išteklius ir 1280 kilovatvalandžių energijos. Rūšiuoti mokiniams taip pat sekėsi puikiai – suskaičiuota, jog rūšiavimo konteineriuose nugulė net 46 tonos popieriaus. Stropiai rūšiuotos ir kitos atliekos: plastiko surinkta daugiau nei 14 tonų, o stiklo – beveik 4 tonos. 14 tūkstančių kilogramų surūšiuotų atliekų panaudota antrą kartą. Geriausiai pasirodė 13 komandų. Visos jos susikovė „Žaliosios olimpiados” finale. Mokinių žinios tikrintos keliais aspektais. Pirmiausia jie rungėsi „žinių ašigalyje”, ten jų laukė klausimai apie tvarią aplinką. Antrame etape jų laukė klausimai apie ekologiją. Sirgaliai taip pat laiko neleido veltui. Dalyvavo „Žaliosios olimpiados” feste, socialiniuose tinkluose atsakinėjo į klausimus ir lankė muziejus.
„Mokiniai nesiliauja stebinti. Smagu, kad jie suvokia savo veiksmų padarinius, galvoja ne tik apie save, bet ir apie aplinką, kuri mus supa. Sparčiai rūšiuoja ir plečia žinias apie ekologiją. Olimpiados užduotis rengėme taip, kad mokiniai dar labiau praplėstų akiratį ir žinias praplėstų praktiškai. Neužtenka tik žinoti, ką daryti, viską reikia pritaikyti praktiškai. Mokiniai įrodė, kad puikiai moka rūšiuoti, žino, kas nutiks, jei netaupysime gamtos išteklių. Jei visi Lietuvos mokiniai būtų tokie, kaip olimpiados dalyviai – pasaulio lauktų šviesi ateitis”, – sako Vaida Griškevičienė, iniciatyvos „Kita forma” įkūrėja, viena iš „Žaliosios olimpiados” organizatorių.
„Žaliosios olimpiados” dalyviai gamtą tausojo ir vasaros metu
Mokinių komandos „Žaliojoje olimpiadoje” varžėsi net kelis mėnesius. Atsakingų įpročių nepamiršo ir vasarą – dalyvavo olimpiados iššūkyje ir stengėsi gyventi be plastiko. Per tris mėnesius mokiniai sutaupė beveik 6 tūkst. polietileno maišelių, virš 3 tūkst. vienkartinių kavos puodelių ir lėkščių, virš 4000 vienkartinių stalo įrankių, beveik 3000 plastikinių šiaudelių ir net 6549 plastiko buteliukus, iš kurių galėtume pagaminti 2183 poras sportinių batelių arba beveik 655 marškinėlius! Mokiniai teigia žinantys, kad jei nesidomės tvaria aplinka, laukia liūdnos pasekmės: dar sparčiau nuseks vandens telkiniai, kils daugiau gaisrų, Žemę kamuos sausros, o dėl aktyvesnės saulės gali padaugėti odos vėžio atvejų. Jie pastebi, kad net maudynės Baltijos jūroje nebus tokios smagios, nes įkaitusiame vandenyje knibžda daugiau bakterijų.
Geriausia komanda apdovanota kelione
Po įnirtingos kovos „Žaliosios olimpiados feste” paaiškėjo, kad geriausiai ekologiją išmano ir daugiausiai žinių apie tvarią aplinką turi Klaipėdos Vydūno gimnazijos komanda „Jūros banga”. Nugalėtojų komanda džiaugėsi, kad „Žalioji olimpiada” į daug dalykų padėjo pažvelgti nauju žvilgsniu: „Mūsų žinios labai prasiplėtė. Dabar jau aišku, ką reiškia įvairūs žymėjimai ant pakuočių, padėjo suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Gaila tik tai, kad tam prireiks daug laiko ir pastangų. Tikriausiai, kol žmonijai nenutiks didelių nelaimių, tol žmonės nereaguos. Tačiau mes, savo artimuosius gerų įpročių išmokėme, olimpiada davė labai daug”, – vieningai pasakoja olimpiados nugalėtojai. Jiems atiteko kelionė į Briuselį. Ten jie ir toliau pildys savo žinių bagažus, susipažins su sistema, kuri saugo mūsų aplinką. Prizą įsteigė didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.
Antroji vieta atiteko Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos komandai “Ekofanai”, namo jie iškeliavo su Vilniaus Gedimino technikos universiteto įsteigtu prizu. Trečia liko – Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos komanda „Žaliasis jaunimas”, jų žinios apdovanotos Europos komisijos atstovybės įteiktomis dovanomis.
„Mokslininkų prognozės mūsų planetai liūdnos, tačiau yra ir gerų naujienų: „Žaliosios olimpiados“ sėkmė ir kasmetinis dalyvių skaičiaus augimas rodo, kad jauniems žmonėms rūpi aplinkosauga. Tikiu, kad šiandienos moksleiviai po kelių metų pasiūlys ne vieną inovatyvų didžiausių aplinkos problemų sprendimą“- teigia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ Marketingo ir komunikacijos specialistė Asta Burbaitė.
Nacionalinė „Žalioji olimpiada“ – tai didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ trečius metus organizuojamas projektas, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą.
Asta Burbaitė
Marketingo ir komunikacijos specialistė
Žaliasis taškas, VšĮ
