Klaipėdietė Donata Vilkaitė buvo pirma kurtumo negalią turinti mergina, prieš 10 metų drąsiai atėjusi į pokalbį „Rimi“ ir gavusi darbą, kuriame dirba iki šiol. Skandinavišką darbo kultūrą įdiegęs prekybos tinklas atviras kiekvienam norinčiam čia siekti karjeros darbuotojui. „Visi skirtingi, bet kiekvienas vertingas ir vertinamas – tokia mūsų komanda, su kuria siekiame savo tikslų“ – sako Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius. Šiuo metu tiek įmonės biure, tiek parduotuvėse dirba apie pusantro šimto darbuotojų su negalia. Požiūris į darbuotojų gerovę, tapęs neatskiriama įmonės DNR dalimi, praėjusiais metais įvertintas ir tarptautiniu „Top darbdavio“ sertifikatu.
Dirba jau dešimtmetį
Nors pirmaisias mėnesiais lengva nebuvo, dabar Donata Vilkaitė įsitikinusi, kad dirba ne prasčiau už girdinčiuosius. Savo iniciatyva ji sukūrė video „Rimi“ kasų ekranams, kuriuose rodoma, kaip gestų kalba pasakyti paprasčiausius žodžius: „Labas“, „Ačiū“, „Viso gero“. „Rimi“ pirkėjų jau seniai nebestebina kurtumo negalią turintys darbuotojai, kurie juos puikiai supranta skaitant iš lūpų, tačiau pirkėjų išmoktos kelios frazės gestų kalba juos labai motyvuoja.
„Tada, prieš dešimt metų, buvau girdėjusi, kad Vilniuje kurtieji jau dirba prekybos tinkle „Rimi“, todėl nutariau pabandyti. Draugai tikino, kad manęs tikrai nepriims, bet aš buvau pirmoji Klaipėdoje kurčioji mergina, atėjusi į darbo pokalbį ir iškart priimta į darbą, kuriame dirbu iki šiol. Visą informaciją gaunu akimis ir manau, kad galiu dirbti taip pat, kaip ir girdintieji. Esu save išbandžiusi daržovių, alaus, pieno, buities prekių ir kituose skyriuose, tačiau pati geriausia vieta man – kasa. Čia sutinku daugybę žmonių, man patinka su jais bendrauti. Senos svajonės išsipildymas bei tikras iššūkis ir man, ir klientams pandemijos metu buvo darbas informacijos skyriuje – atsakant į klausimus tekdavo ir aktorinius gebėjimus pasitelkti, ir telefone rodyti norimo daikto iliustraciją. Supratau, kad kai nori, visada gali susikalbėti“, – pasakoja Donata.
Mergina prisipažįsta – darbo pradžioje buvo nemažai komunikacijos iššūkių tiek su kolegomis, tiek su klientais, bet ji iš visų jėgų stengėsi atsakingai atlikti savo pareigas, be to, ją labai palaikė tuometinė direktorė, kuri neleido pasiduoti. Kolegos, kurie ją gerai pažįsta, žino, kad su Donata reikia kalbėti lėčiau, nes ji turi matyti jų lūpas, iš kurių skaito. „Galiu paprašyti ką nors parodyti gestais, svarbiais atvejais paskambinu gestų kalbos vertėjui. Keletas kolegų moka mandagumo gestus („Labas“, „Ačiū“), o seni klientai jau žino, kaip su manimi bendrauti, jaučiu jų simpatiją ir pagarbą. Ypač sujaudina ir pradžiugina, jei žmogus specialiai dėl manęs išmoksta kokį kurčiųjų kalbos gestą“, – džiaugiasi klaipėdietė.
Darbuotojų gerovė – vienas strateginių prioritetų
Jau daugiau nei 14 metų prekybos tinklas „Rimi“ savo pavyzdžiu prisideda keisdamas visuomenės nuostatas bei taip skatindamas kitas organizacijas vertinti įvairovę ir visus žmones lygiavertiškai įtraukti į darbo rinką. „Įvairovė užima svarbią vietą mūsų organizacijoje ir verslo filosofijoje: labai daug dėmesio skiriame lyčių lygybės užtikrinimui, skirtingo amžiaus darbuotojų ir žmonių su negalia įdarbinimui. „Rimi“ turi sėkmingą patirtį įdarbinant vyresnius žmones – šiuo metu net trečdalis mūsų darbuotojų iš daugiau nei trijų tūkstančių yra vyresni nei 50 metų. Savo pavyzdžiu siekiame skleisti įvairovės principus versle bei visuomenėje“, – teigia „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius.
Pasak Vaidos Kaikarienės, „Rimi Lietuva“ personalo vadovės, „Top darbdavio“ sertifikatas įteikiamas įmonėms, visiškai atitinkančioms modernaus darbdavio reikalavimus.
„Toks įvertinimas pirmiausia yra galimybė sustiprinti bendrumo jausmą organizacijos viduje. Žodžiai, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas mums nėra tik šūkis, kuriame tokią aplinką, kurioje visi turime galimybę įnešti savo indėlį ir kur kiekvienas jaustųsi įvertintas.
Darbuotojų gerovė yra vienas strateginių bendrovės prioritetų ir suprantama ji labai plačiai: nuo konkurencingo darbo užmokesčio iki ypatingo dėmesio sveikatai. Ir ne tik fizinei: pastarųjų metų įvykiai ir siekis kurti psichologiškai saugią darbo aplinką paskatino susikoncentruoti į emocinę darbuotojų gerovę. „Svarbiausi jos elementai integruoti į daugelį veiklos procesų, o emocinės sveikatos „temperatūra“ organizacijoje jau keletą metų išsamiai pamatuojama darbuotojų gerovės apklausomis. Iš jų, o taip pat diskusijų su darbuotojais, gimsta naujos idėjos ir pasiūlymai, kas žmonėms dar labiau padėtų jaustis geriau“, – sako V. Kaikarienė.
Živilė Karevaitė
