Atnaujinant antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, jo sąlygas keisti planuojama 15 metų trumpinant sandorio kainos indeksacijos laikotarpį ir taip projekto kaštus mažinant apie 500 mln. eurų, taip pat valstybei sudarant galimybę derėtis dėl galutinių kainų, skelbia įstatymo pakeitimus ruošianti Energetikos ministerija.
„Šis projektas, jo vystymas neturėtų sukelti papildomos naštos elektros energijos vartotojams. (…) Tai reiškia, kad turėtų būti neutralus poveikis vartotojų atžvilgiu, būtent vartotojų kaštams. Projektas turėtų plėtojamas taip, kad būtų finansuojamas iš paties projekto naudų “, – žurnalistams ketvirtadienį sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot energetikos viceministro Airido Daukšo, pakeitus konkurso sąlygas bet koks elektros vartotojų finansinis prisidėjimas prie vėjo parko projekto prasidėtų tik nuo tada, kai šis faktiškai pradėtų elektros gamybą – tai planuojama nuo 2033 m.
Visgi, per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, kuri įeina į galutines sąskaitas už elektrą, kaip anksčiau projekto kaštai gyventojams per elektros tarifą nebūtų perkeliami net ir po 8 metų.
Nefinansuojant projekto per VIAP, kainų skirtumai būtų kompensuojami iš parko rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.
„Elektros energijos vartotojai neturėtų papildomai mokėti už šį projektą – nei iki 2033 m., tai yra tol, kol projektas bus vystomas, nei po 2033 m., kaip planuojamas šio projekto veikimas“, – pažymėjo Ž. Vaičiūnas.
Pernai paskelbto aukciono sąlygose nustatytas 23 metų laimėtos sandorio kainos indeksacijos laikotarpis, iš kurių 15 metų sudarė valstybės skatinimo laikotarpis.
Pagal šią vadinamąją contract for difference (angl. cfd) schemą, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.
Ministerija siūlys indeksacijos laikotarpį trumpinti iki 8 metų – nuo laimėtojo paskelbimo iki leidimo gaminti elektrą gavimo.
„Vien šiuo pakeitimu mes skaičiuojame, kad projekto kaštai turėtų sumažėti maždaug apie 500 mln. eurų“, – žurnalistams sakė energetikos viceministras.
Skaičiuojama, jog atnaujinus sąlygas antrasis vėjo parkas vidutinę elektros kainą vartotojams galėtų sumažinti apie 3 eurais už megavatvalandę (MWh).
Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).
Pagal planuojamas projekto naudas, 1,66 mlrd. eurų sudarytų elektros rinkos naudos dėl kainų mažėjimo, 400 mln eurų – pelno mokestis į biudžetą, 45 mln. eurų – parama vietos bendruomenėms.
Abi šios kainos skaičiuojamos 15 metų laikotarpiu ir pagal šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įtvirtintą konkurso laimėtojo elektros pardavimo kainos rėžį, kuris siekia nuo 75 iki 125 eurų už MWh.
Viceministro teigimu, sąlygas siekiama atnaujinti atsižvelgiant į jūros vėjo parko projekto poveikį visai elektros rinkai – pavyzdžiui, norint eliminuoti brangią dujinių elektrinių generaciją, pajungiamą esant elektros stygiui.
„Naudos buvo matuojamos per rinkos naudas, kiek būtų mažinamos elektros energijos kainos, įvertinome, kiek būtų sumokama pelno mokesčio į valstybės biudžetą, kiek vietos bendruomenės būtų išmokama tos paramos“, – dėstė A. Daukšas.
Argumentuojama, kad antrasis jūros vėjo parkas reikalingas dėl pastovesnės ir labiau prognozuojamos elektros gamybos, generacijos diversifikavimo skirtingose vietose, ribotų vėjo ir saulės plėtros galimybių sausumoje.
Derybos su vieninteliu konkurso laimėtoju, lygiavertės sąlygos sausumos ir jūros vėjui
A. Daukšo teigimu, atnaujinus sąlygas, konkurso laimėtoju ir toliau galėtų tapti vienintelis jame dalyvavęs vystytojas, tačiau, skirtingai nei anksčiau, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme būtų įtvirtinama papildoma sąlyga, kad Vyriausybė dar turėtų derėtis dėl mažesnės sandorio kainos arba skatinamo gamybos kiekio.
„Taip pat matome, kad tai galėtų būti kaip priemonė, kuri mažintų šio projekto kaštus“, – tikino energetikos viceministras.
Derybos prasidėtų paskutiniame konkurso etape, prieš potencialaus laimėtojo patikrą vyriausybinėje Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje, truktų apie 15 darbo dienų.
Tarp siūlomų pakeitimų – ir sąlygos, kad jūros vėjas turės prioritetą prieš kitų rūšių atsinaujinančių išteklių generaciją, panaikinimas, sudarant vienodas sąlygas sausumos ir jūros vėjui.
„Tai reiškia, kad suvienodintume tvarką, pagal kurią elektros energija tinklais būtų persiunčiama vienodai ir tarp sausumos, ir tarp jūros vystytojų“, – tikino viceministras.
Atnaujintose sąlygose išliktų nuostata, kad vietos bendruomenės, kurias paliestų projektų vystymas, būtų remiamos gamybos įmoka iš jūrinio vėjo parko pagamintos elektros energijos – tik šių savivaldybių ratas būtų išplėstas.
Esamose sąlygose numatyta, kad 3 mln. eurų metinę paramą gautų vienintelė Palangos miesto savivaldybė, o pakeitus sąlygas ši suma būtų padalinta tarp 5 savivaldybių.
„Tai yra tai pačiai Palangai, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos ir Kretingos rajono savivaldybei, per kurią ir eitų infrastruktūra jūrinio vėjo parkui prijungti“, – kalbėjo A. Daukšas.
Konkursą tikimąsi paskelbti gegužę, baigti gruodį
Pernai lapkritį paskelbtą konkursą VERT sustabdė sausio pabaigoje. Kaip jau skelbta, sąlygų peržiūros tikslas – rasti balansą tarp projekto patrauklumo investuotojams ir galutinių elektros kainos kaštų gyventojams.
Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.
Tokiu atveju konkursas būtų atnaujintas gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, o laimėtojas nustatytas maždaug per 7 mėnesius – lapkritį-gruodį.
2023-iųjų spalį Europos Komisija (EK) Lietuvai taip pat patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti. Ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
EK parama turėtų būti suteikta iki 2025 m. pabaigos.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Ūla Klimaševska (ELTA)
