Į aukštųjų technologijų įmones orientuotas fondas „Nextury Technology Fund“ sausio pradžioje užregistravo pirmuosius rezultatus – 2019-ųjų metų grąža investuotojams siekia 44.6 procento. Demokratizuoto investavimo modelis suteikė galimybę visiems norintiems saugiai ir pelningai investuoti į ypač greitai augantį aukštųjų technologijų sektorių.
Pagrindinė fondo idėja – supaprastinti investavimo galimybes ir pelningai investuoti į aukštųjų technologijų kompanijas – pavyzdžiui, „Google”, „Apple” bei kitas, pasaulyje pripažintas telekomunikacijų, robotikos, dirbtinio intelekto, mobiliųjų technologijų, ir kitų sričių įmones, kurios, lyginant su tradicinės industrijos kompanijomis, žymiai greičiau atneša investicinę grąžą.
„Pirmuosius pusantrų metų skyrėme investicinės strategijos analizei bei patvirtinimui. Vertinant rezultatus, darome išvadą, kad strategija visiškai pasiteisino. Nors įprastai orientuojamasi į 10-20 proc. vidutinį metinį augimą, 2019-ieji mums buvo ypač pelningi – uždirbome beveik 45 proc. grąžos, tad rezultatai pranoko lūkesčius. Dabar turime dar daugiau jėgų ir resursų toliau vystyti fondo plėtrą bei skatinti investicinio proceso demokratizavimą ir supaprastinimą tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse”, – komentavo I. Laursas.
30 mlrd. bankuose esančių lietuvių pinigų praranda vertę
Įprastai Lietuvos fondų minimalus investavimo barjeras siekia 100 tūkstančių eurų, tokią reguliacinę sistemą I. Laursas sieja su itin sudėtinga teisine baze, biurokratija, kainuojančia verslui daug laiko ir pinigų. „Mūsų tikslas buvo sukurti paprastą technologinį sprendimą, kuriuo naudojantis, būtų galimybė investuoti bet kokią sumą – dešimt, dvidešimt ar tūkstantį eurų. Nematome priežasčių, kodėl bet kokio socialinio statuso žmogus – tiek dirbantis, tiek pensininkas, negalėtų investuoti ir uždirbti 10-20 procentų metinių palūkanų vietoj 0.5 procentų, ar tiek, kiek pasiūlo bankai”, – pabrėžė I. Laursas.
Investuotojo teigimu, apie 30 mlrd. lietuvių lėšų, esančių banko sąskaitose, praranda vertę, nes bankų mokamos palūkanos yra mažesnės už dabartinę Lietuvos infliaciją. „Teko dalyvauti Lietuvos Prezidento ir Londono finansų bendrovių susitikime, kurio metu paminėtas įdomus faktas – vidutinis amerikietis investuoja į finansines priemones apie trisdešimt procentų viso turimo turto, o europietis – net dvigubai mažiau. Ir tai yra didelė problema, skatinanti atkreipti dėmesį į investavimo kultūros didinimą, visuomenės švietimą šia tema”, – pažymėjo I. Laursas.
Pagrindinės investavimo rinkos – dvi pasaulio milžinės
Fondo pagrindine investavimo kryptimi ir toliau išlieka JAV (net apie 80 proc. valdomo įmonių portfelio), mažesnę dalį užima Kinijos įmonės, tačiau rinkų prognozės rodo, kad jos turi ne mažesnį potencialą.
I. Laursas atkreipia dėmesį į JAV prezidento D. Trumpo veiksmus: „Jis ir jo komanda ypač „gerai padirbėjo” griaunant Kinijos technologinių kompanijų vertę. Ne paslaptis, kad D. Trumpas yra pradėjęs ir toliau tęsia technologinį karą su Kinija”, – sakė I. Laursas. Tai pasireiškia per prekybos tarifų įvedimą technologinėms kompanijoms – tiek Kinijos, kurios prekiauja Amerikoje, tiek Amerikos, kurios importuoja prekes iš Kinijos. Tokia situacija ženkliai numušė Kinijos technologinių korporacijų vertę. Įvertinus tai, kas vyksta, prognozuojama, kad santykiai tarp Amerikos ir Kinijos taps lankstesni, o tai, pasak I. Laurso, puiki galimybė uždirbti iš investicijų į Kinijos technologinį sektorių.
