Seimas pradėjo svarstyti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nuo ateinančių metų pradžios turėtų keistis biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, didėti minimalios ir maksimalios koeficientų ribos, daugėti skatinimo priemonių.
„Jau yra priimtas Valstybės tarnybos įstatymas ir dabar einame tuo pačiu principu toliau su Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymo pakeitimais. Tai būtų stipresni vadovai ir daugiau atsakomybės jiems, didesnė galimybė mokėti daugiau darbuotojams. Įstaigų vadovams ir kitiems darbuotojams didėja minimalūs ir maksimalūs rėžiai. Išlaikome tam tikrų išlygų, nes vis dėlto girdime socialinius partnerius“, − pristatydamas projektus sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Mažiausiai uždirbantiems atlyginimai vidutiniškai didėtų 7 proc.
Tęsiant viešojo sektoriaus reformą, nuo 2024 metų planuojama keisti biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimą. Būtų atsisakoma pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal biudžetinių įstaigų grupes, profesinio ar vadovaujamo darbo patirtį.
Numatoma, kad pareiginės algos koeficientai bus perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 Eur.
Įstaigų vadovams būtų paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio (3,98), išskyrus, kai pareigybės yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją. Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turėtų būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.
Siūlomais pakeitimais taip pat ketinama didinti minimaliuosius pareiginės algos koeficientus, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA nustačius 924 eurus ir pareiginės algos bazinį dydį – 1785,40 eurų, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.
Minimalieji pareiginės algos dydžiai padidės nuo 65 Eur iki 610 Eur ir palies apie 47 tūkst. darbuotojų. Pasak viceministro V. Šilinsko, minimalių koeficientų didinimui reikės beveik 39 mln. Eur.
Palyginti su pareiginės algos koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., C lygio pareigybių (slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) pareiginės algos minimalios ribos padidėjimas sudarys 69 eurus, B lygio (apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) – 65 eurus, A lygio (teisininko, buhalterio, bibliotekininko ir kt.) – 80 eurų, struktūrinio padalinio pavaduotojo (A lygis) – 87 eurus, struktūrinio padalinio vadovo (A lygis) – 83 eurus, įstaigos vadovo pavaduotojo – 257 eurus, įstaigos vadovo (kultūros centro, sporto centro, daugiafunkcinio centro ir kt.) – 610 eurų.
Kintamoji dalis galėtų likti kaip viena iš sudėtinių darbo užmokesčio dalių, jeigu dėl to būtų sutarta kolektyvinėje sutartyje arba darbo apmokėjimo sistemoje. Kintamoji dalis taip pat liktų kaip darbo užmokesčio sudėtinė dalis 2024-aisiais metais po vertinimo už 2023-iuosius metus.
Darbuotojus būtų galima skatinti įvairiais kitais būdais, tokiais kaip piniginė išmoka, pareiginės algos koeficiento padidinimas, papildomos apmokamos poilsio dienos, kvalifikacijos kėlimo finansavimas ir kiti.
Atlyginimų didinimas pedagogams
Kaip pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas, pedagogų darbuotojų darbo užmokesčio srityje vadybos atžvilgiu pokyčių nėra, tai yra ši sritis vis dar lieka detaliai reglamentuota įstatymu. „Manome, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas keisti ir pereiti prie kitokios vadybos sistemos“, − kalbėdamas apie pedagogų darbo apmokėjimo sąlygų reglamentavimą tvirtino viceministras. Pasak jo, kitąmet pedagogų atlyginimai didės reikšmingai, kitų metų biudžete tam yra numatyta 219 mln. eurų.
Teikiamomis pataisomis siūloma mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių ir kitų pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos koeficientus nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki 2023 m. gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 21 proc.
Mokyklų vadovų pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios padidėtų 18,4 proc., nuo rugsėjo 1 d. – dar 10 proc. Palyginti su koeficientais, nustatytais iki šių metų gruodžio 31 d., bendras padidėjimas sudarytų 30 proc. Mažiausias mokyklos vadovo pareiginės algos koeficientas 2024 m. būtų 40 proc. didesnis už didžiausią mokytojo koeficientą. Tokiu pačiu dydžiu siūloma didinti ir mokyklų vadovų pavaduotojų, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, taip pat švietimo pagalbos įstaigų vadovaujančių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Pakeitimais planuojama padidinti pedagoginių darbuotojų darbo laiko normas (netiesioginio darbo valandų skaičių), jei jos nesiekia 36 valandų per savaitę, tačiau ne daugiau, nei didinami pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai. Taip, pasak iniciatorių, siekiama mažinti disproporcijas tarp skirtingų pedagoginių darbuotojų darbo laiko normų ir palaipsniui priartėti prie vienodos 36 valandų darbo laiko normos.
Pakeitus pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, palyginti su pareigine alga, nustatyta iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos padidėjimas sudarytų nuo 317 iki 445 eurų, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – nuo 238 iki 283 eurų, mokyklų vadovų – nuo 833 iki 987 eurų, švietimo pagalbos įstaigų vadovų – nuo 759 iki 852 eurų. Pareiginės algos didėtų daugiau kaip 60 tūkst. pedagoginių darbuotojų.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3187) balsavo 74 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 40 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomais – Švietimo ir mokslo bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 7 d.
Rimas Rudaitis
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
