Seilės yra būtinos normaliam virškinimo procesui – jų išsiskyrimas padeda išlaikyti burnos gleivinę drėgną ir sveiką bei leidžia tinkamai funkcionuoti skonio receptoriams. Be to, joms suvilgius maistą, prasideda pirmasis virškinimo etapas, užtikrinamas lengvas rijimas ir išvengiama springimo. Sutrikus seilių produkcijai prasideda grandininė organizmo reakcija – atsiranda diskomfortas, pablogėja maisto skonio pojūtis, virškinimas, gali atsirasti burnos ertmės ligų, ypač dantų kariesas, dantenų ligos ar burnos gleivinės opos. Pasak Klaipėdos „InMedica“ klinikos šeimos gydytojo Egidijaus Petraičio, burnos išsausėjimo priežasčių yra be galo daug, o viena dažniausių, ypač vasaros laikotarpiu – dehidratacija.
„Verta atkreipti dėmesį, kad burnos išsausėjimas įvairiu paros metu gali būti sukeltas skirtingų veiksnių. Pavyzdžiui, naktimis jį gali nulemti kvėpavimas per burną, tuomet reikia ieškoti ir gydyti tam įtakos turinčią priežastį, pavyzdžiui, užburkusią nosies gleivinę, adenoidų hipertrofiją arba ryklės patologiją“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Dienos metu burnos džiūvimas dažniausiai atsiranda dėl dehidratacijos, vartojamų vaistų, pavyzdžiui, skirtų gydyti alergijas, ar prastos mitybos – ypač vitamino A trūkumo. Be to, ilgai ir visą parą varginantis burnos sausumas gali būti rimtos ligos priežastis.
Į kokius požymius atkreipti dėmesį?
Sausėjanti burnos gleivinė gali pasireikšti įvairaus amžiaus asmenims – diapazonas svyruoja nuo vaikų iki senjorų. Tiesa, šie nemalonūs pojūčiai dažniau pasireiškia įtemptą gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms, patiriantiems daug streso arba turintiems žalingų įpročių. Visgi, reikia atkreipti dėmesį, kad senstant natūraliai mažėja troškulio pojūtis, atsiradusioms lėtinėms ligoms gydyti pradedami vartoti vaistai, todėl ir su burnos džiūvimu susiduriama dažniau.
Nors sausėjanti burna iš pirmo žvilgsnio neatrodo daug nerimo keliantis pojūtis, svarbu atkreipti dėmesį ir į jį lydinčius požymius, kurių yra ne vienas. Juos pastebėjus vertėtų pasikonsultuoti apie savo būklę su šeimos gydytoju.
„Išsausėjusios burnos pojūtį dažnai lydi nemalonus kvapas iš burnos, troškulys, diskomfortas burnoje, sutrikęs miegas, akių ir kitų gleivinių sausumas, galvos skausmas. Taip pat gali pasireikšti raumenų ir sąnarių skausmas, kūno masės pokyčiai, prakaitavimas, padažnėjusi širdies veikla, o kartais – ir emociniai pokyčiai, pavyzdžiui, dirglumas, irzlumas, įvairūs miego sutrikimai“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Burnos sausėjimą sukeliančių ligų įvairovė itin didelė
Pasak E. Petraičio, numoti ranka į nuolat džiūstančią burną nederėtų, nes už šio simptomo gali slypėti įvairios nervų, endokrininių ar egzokrininių liaukų, autoimuninės bei infekcinės ligos.
Pavyzdžiui, sumažėjusią seilių sekreciją gali sukelti tokios ligos kaip seilių liaukų uždegimas, seilių liaukų akmenligė, seilių latako obstrukcija dėl akmens, navikui spaudžiant greta esančias struktūras ar kita seilių liaukų disfunkcijos organinė priežastis.
„Taip pat burnos sausėjimui įtakos turi nuolat patiriamas psichologinis stresas, nervų sistemos ligos, pavyzdžiui, prasidedanti demencija arba Alzheimerio liga. Be to, sausa burna ir nuolatinis troškulys, neįprasti kūno masės pokyčiai – vieni pirmųjų cukrinio diabeto požymių. Burnos sausumas būdingas sergant autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, Sjogreno sindromu, arba infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip Laimo liga ar ŽIV“, – atkreipia dėmesį E. Petraitis.
Siekiant nustatyti tikslią burnos sausėjimo diagnozę būtina išsiaiškinti visus sveikatos nusiskundimus, su jais susijusias aplinkybes bei atlikti nuodugnią apžiūrą ir laboratorinius tyrimus.
Kaip užkirsti kelią burnos sausėjimui?
Norint išvengti burnos sausėjimo svarbiausia vartoti užtektinai vandens fiziologiniams organizmo poreikiams patenkinti. Žinoma, turint lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, rekomenduojamą skysčių kiekį per parą, atsižvelgiant į paciento būklę, nustato gydytojas.
„Kitas labai svarbus dalykas – žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas ir rūkymas, atsisakymas. Derėtų nepamiršti, kad net ir toks nekaltas malonumas kaip kava gali lemti padidėjusį burnos sausumą ir nemalonų kvapą“, – pasakoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas.
Labai svarbu nepamiršti ir tinkamų burnos higienos įgūdžių, o jei simptomai išlieka, galima išmėginti įvairias burnos gleivinės drėkinamąsias priemones bei becukrę gumą ar ledinukus.
„Kai šie patarimai nepadeda ir atsiranda burnos sausumą lydintys kiti požymiai, pavyzdžiui, kūno masės pokyčiai, naktinis prakaitavimas ar karščiavimas, svarbu apsilankyti pas šeimos gydytoją būklės rimtumui įvertinti ir sudaryti gydymo planą. Jei burnos sausėjimą sukėlė bet kokia sisteminė liga, vėlesnis jos diagnozavimas lemia ir vėlesnę gydymo pradžią, didesnį ligos sunkumo laipsnį, komplikacijų ir sisteminių liekamųjų reiškinių riziką“, – primena E. Petraitis.
