Niekam ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto kainai lokacija yra ypač svarbi. Perkant ar investuojant į būstą, svarbu įvertinti susisiekimo infrastruktūrą, nuotolį nuo miesto centro ir kitus praktinius veiksnius. Tačiau tyrimai rodo, kad būsto vertę gali padidinti ir kiek netikėtas su lokacija susijęs aspektas.
Kaip pradėti investuoti į nekilnojamą turtą? Investavimo pradžiai pakanka ir 50 eurų.
Anot NT plėtros grupės „Omberg group“ vadovės Dalios Andrulionienės, projekto lokacijai bei konkretaus būsto vertei įtaką daro daug veiksnių – kokybiškos medžiagos, infrastruktūra, žaliosios erdvės ir kt. Vis dėlto, kaip pastebi „Omberg group“ vadovė, apie vieną iš būsto vertę keliančių veiksnių užsimenama rečiau, tačiau jo svarba nuolat auga. Tai – rajono įvaizdis, kurį reikšmingai formuoja meno bei kultūros objektai.
„Menas nors ir pamažu, tačiau užtikrintai kelia būsto vertę. Prieš kelerius metus Voriko universitetas Didžiojoje Britanijoje paskelbė analizę, kuri rodo, kad rajonuose su daugiau spalvingo, kokybiško gatvės meno santykinis nekilnojamojo turto kainų padidėjimas yra didesnis. Panašiu metu tarptautinės meno mugės „Affordable Art Fair“ apklausa parodė, kad britai už namus menu išmargintuose rajonuose sumokėtų vidutiniškai 8,5 tūkst. svarų daugiau nei už tokį patį namą rajone be jokių meno objektų“, – pasakoja D. Andrulionienė.
Pašnekovė taip pat pateikia pavyzdį, kai jau prieš dešimtmetį ant pastato Londono Chelsea rajone nutapytos dvi žymaus gatvės menininko Eduardo Kobra freskos padėjo pakelti namo vertę 15 proc. Sudėjus su kitais veiksniais, ji daugiau nei padvigubėjo – nuo beveik 900 tūkst. iki virš 2 mln. svarų.
„Tačiau panašių pavyzdžių ieškoti toli nebūtina. 2016-ais metais nuskambėjo istorija, kai kaunietis menininkas Tadas Šimkus buvo užsimojęs spalvingai papuošti Šilainiuose stūksančius pilkus, stambiaplokščius daugiabučius ir taip pakelti jų vertę. Ekspertai sutarė, kad, nors žmonėms pirmiausia aktuali paties namo kokybė, bet patraukli, išskirtinė aplinka yra kaip vyšnia ant torto ir iš tikrųjų galėtų padidinti nekilnojamojo turto kainą“, – tvirtina „Omberg group“ vadovė.
Meno kūriniai gerina gyvenimo kokybę ir turizmą
D. Andrulionienė tvirtina, kad menas miestų rajonuose turi ir kitų gyventojams aktualių privalumų – pakelia nuotaiką, didina kūrybiškumą, padeda kurti ir stiprinti bendruomenę, taip vadinamus „miegamuosius“ rajonus paverčiant gyvenamaisiais.
„Tyrimai nuolat patvirtina, kad rajonuose arti namų esantys meno kūriniai visapusiškai gerina gyvenimo kokybę, ją gerokai priartinant prie tokios, kuri paprastai siejama su gyvenimu arčiau centro. „Arts Council England“ atlikta apklausa rodo, kad net du trečdaliai žmonių sutinka, jog menas ir kultūra arti namų didina gerovę, padeda puoselėti bendruomeniškumo jausmą“, – vardija „Omberg group“ vadovė.
Anot D. Andrulionienės, menas ir kultūra rajonuose taip pat kuria pridėtinę vertę ir miesto ekonomikai bei gali būti naudojamas kaip miesto planavimo, ekonomikos gerinimo įrankis.
„Ta pati „Arts Council England“ apklausa parodė, kad daugiau nei dviejų penktadalių žmonių, pasirinkusių likti ar įsikraustyti į tam tikrą rajoną, sprendimui įtakos turėjo rajone gyva kultūros ir meno scena. Taip pat ji turi didelės įtakos turizmo klestėjimui bei visoms su juo susijusioms šakoms. Užtenka pažiūrėti į Gdanską, kuriame ištisi neofreskų kvartalai padėjo suklestėti maitinimo, nakvynės sektoriams“, – pasakoja D. Andrulionienė.
Projektai sostinėje pritraukia tūkstančius lankytojų
Kokybiško meno arti namų gausėja daugybėje Lietuvos miestų. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Mackevičienės, sostinėje tam paskiriamas didelis dėmesys.
„Vilniuje vykdomi įvairūs meniniai ir kultūriniai projektai, skatinantys jų gyvybingumą ir potencialą. Tai įkvepia ir verslus bei pačius įkvepia gyventojus prisidėti prie šių pokyčių vykdymo, o vieno projekto įgyvendinimas dažnai paskatina kito atsiradimą“, – komentuoja K. Mackevičienė.
Vienas naujausių pavyzdžių, kaip verslas prisideda prie gyvenimo kokybės miesto rajonuose gerinimo – šį birželį Edgaro Muellerio sukurtas rekordinio dydžio trimatis (3D) gatvės piešinys „Meilė ir baimė“, inicijuotas „Omberg group“.
„Viršuliškės – daug žadantis rajonas, kuriame ir mes turime du projektus. Tačiau jam, kaip ir kitiems gyvybingiems rajonams, būtini ir aplinkai spalvų, veržlumo suteikiantys traukos objektai. Todėl ir nusprendėme Viršuliškių bei viso Vilniaus gyventojams padovanoti unikalų, rekordinio dydžio trimatį piešinį, simbolizuojantį atgimstančią rajono jaunystę, įprasminantį mūsų tautos kovą už laisvę. Matome, kad šis kūrinys sulaukė didžiulio susidomėjo tarp rajono gyventojų ir tapo nauju traukos tašku Vilniuje“, – teigia „Omberg group“ vadovė.
Vilniaus savivaldybės turizmo ekspertė pastebi, kad miesto inicijuota programa „Kuriu Vilnių“ taip pat gausiai prisideda per meną ir kultūrą kuriant pridėtinę vertę pamirštose sostinės vietose.
„Programos metu sukuriami meno projektai nuolat sulaukia puikių reakcijų. Pavyzdžiui, Mykolo Saukos skulptūros Viršuliškių miško parke kadaise buvusį nuošalų pušyną pavertė traukos tašku, sukūrė savitą parko atmosferą. Taip pat „Meno ir mokslo laboratorijos“ ir „Urbanistinio draustinio“ projekto „Požeminio vaizdo struktūros“ metu įspūdingai atnaujintos 3 miesto požeminės perėjos Karoliniškėse, Pilaitėje ir miesto centre pritraukė tūkstančius lankytojų“, – pasakoja K. Mackevičienė.
Ekspertė pabrėžia, kad Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose netrūksta ir kitų iniciatyvų.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje didžiulė freska „Vandenynų širdies plakimas“, vaizduojanti žuvis ir kitus vandenyno gyventojus, pristatyta Karoliniškėse, o įspūdingas gatvės meno kūrinys „Ateities lietuvaitė“, iš oro uosto vykstančius Vilniaus svečius pasitinka Naujininkuose. Taip pat visai neseniai ant Šnipiškėse, netoli centro esančių vadinamų Maskvos namų sienos estų robotas „Albertas“ nupiešė milžinišką ukrainietės, vilkinčios tautiniais rūbais, paveikslą, pavadinimu „Do peremogi / Iki pergalės“. Visi šie kūriniai ir panašios meninės iniciatyvos kuria didžiulę vertę miestui ir jo rajonams“, – sako K. Mackevičienė.
