Kaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atmetė dvidešimtmetės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta elektriniu paspirtuku sužalojusi senyvo amžiaus moterį. Apylinkės teismas paskyrė merginai laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę, įpareigodamas keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą 80 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš nuteistosios nukentėjusiajai 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Mergina prašė panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, tačiau apygardos teismas atmetė apeliantės argumentus ir konstatavo, jog prioritetas nagrinėjamu atveju teiktinas nesuinteresuotos bylos baigtimi įvykį mačiusios liudytojos parodymams, kurie, be kita ko, atitinka ir nuteistosios bei su ja kartu važiavusio sugyventinio parodymus.
Teismas pažymėjo, kad būtent nuteistosios ir jos sugyventinio parodymai nėra patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga pripažinta aplinkybė, ar apeliantės vairuotas elektrinis paspirtukas kliudė nukentėjusiosios vairuoto dviračio priekinį ar galinį ratą, ar vairą. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kuri – apeliantė ar nukentėjusioji – padarė Kelių eismo taisyklių, taikomų dviračiams, pažeidimus, lėmusius apeliantės ir nukentėjusiosios vairuotų priemonių susidūrimą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tiek apeliantė, tiek nukentėjusioji turėjo vadovautis dviračių vairuotojams keliamais reikalavimais, nes abiejų vairuotos priemonės yra dviračiai: apeliantė turėjo pareigą, vadovaudamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimais, nukentėjusiąją su elektriniu paspirtuku apvažiuoti ne iš dešinės, o iš kairės pusės. Kadangi apeliantė pasirinko kliūtį apvažiuoti iš dešinės pusės, ji turėjo įvertinti ir tikimybę, jog dviračiu važiuojanti nukentėjusioji gali bet kuriuo momentu sustoti arba pasukti dviračio vairą dešinės eismo juostos pusėn.
Teisėjų kolegija sprendė, jog nuteistoji suvokė lenkimo manevro iš dešinės pusės pavojingumą, nes duodama parodymus baudžiamojoje byloje ji paaiškino, jog nukentėjusiąją lenkė iš dešinės pusės, kadangi ji važiavo tako viduriu, o mergina nenorėjo sukti ten, kur vaikšto žmonės, ir nežinojo, kad lenkimo manevrą reikia atlikti iš kairės. Apeliantė pasirinko rizikingą būdą apvažiuoti nukentėjusiąją vietoj to, kad sustotų su elektriniu paspirtuku ir išvengtų susidūrimo tiek su nukentėjusiosios vairuojamu dviračiu, tiek su tuo metu kelyje buvusiais pėsčiaisiais.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
