Restoranų atstovams protestuojant ir prašant lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo, į naująjį Seimą išrinktos partijos šiuo klausimu nesutaria. Socialdemokratams teigiant, kad lengvatos galėtų prireikti, „demokratai“ abejoja, ar tai šiandien padaryti įmanoma, o Remigijus Žemaitaitis teigia, kad yra geresnių būdų spręsti maitinimo sektoriaus bėdas.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tikina, kad koalicijos partneriai dar tarsis dėl bendros programos, tačiau teigia, jog turimi duomenis apie padėtį maitinimo sektoriuje indikuoja, jog lengvatos galėtų prireikti.
„Mes socialdemokratai galvojame, kad visi duomenys apie bankrotus maitinimo sektoriuje, apie jų pajamas indikuoja, jog lengvatos reikėtų. Esu tai sakius viešai ir tokia būtų mūsų pirminė nuomonė“, – Eltai kalbėjo R. Budbergytė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas primena, kad jo atstovaujama frakcija prieš metus yra registravusi siūlymą grąžinti PVM lengvatą, tačiau jis teigia, kad šiandien ją grąžinti bus daug sudėtingiau. Pasak jo, kitų metų valstybės biudžetas šiuo metu yra išnaudojęs visas skolinimosi galimybes, todėl papildomų lengvatų įvedimas yra menkai tikėtinas.
„Situacija, kurią tenka perimti būsimai valdančiajai daugumai yra nepavydėtina, ir todėl reikės atsakingai vertinti ką pavyktų ir kokiomis aplinkybėmis reikės spręsti būtent maitinimo sektoriaus padėtį“, – teigė jis.
Visgi į ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį pretenduojantis politikas teigia, kad esant prastai padėčiai maitinimo sektoriui, mokestinės lengvatos tema ateityje galėtų grįžti į darbotvarkę, tačiau kada – jis nežino.
„Reikės vertinti galimybes ir mokestine prasme prisidėti prie šio sektoriaus, tačiau šiandien negalėčiau patvirtinti, kad dabartinė situacija užtikrintai leistų sakyti, kad ši lengvata bus grąžinama“, – kalbėjo jis.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad jau anksčiau galiojusi PVM lengvata jokio efekto kavinėms ir restoranams nedavė. Anot jo, biudžeto pinigus vertėtų investuoti į atsinaujinančią energetiką, kuria galėtų naudotis maitinimo įmonės ir sutaupyti.
„Geriau būtų buvęs investavimas, ką aš ir siūliau, kad 268 milijonai eurų, kurie buvo išleisti restoranams ir kavinėms būtų panaudoti pirkti apie 35-40 vėjo jėgainių ir tos jėgainės būtų naudojamos restoranams ir maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms. (…) Keista, kad tuo buvo nepasinaudota ir tik paimti pinigai“, – siūlė R. Žemaitaitis.
„Dėl ko mes dabar turime blogą situaciją, kada masiškai bankrutavo restoranai ir kavinės, nes panaikinus PVM lengvatą kainos nepabrango, o atlyginimas ir komunaliniai mokesčiai išaugo gana ženkliai“, – paaiškino jis.
Galimoje Seimo opozicijoje požiūris į PVM lengvatą skeptiškesnis
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad lengvatinio PVM tarifo įvedimas atvertų biudžete 200 mln. eurų skylę, ir tikina, kad maitinimo sektorius nesusiduria su tokia rimta krize kaip pristato restoranų atstovai.
„Racionalus lėšų naudojimas būtų prioritetas, įskaitant ir šitą klausimą. (…) Atsisakant PVM tarifo ir įvedant lengvatą atsiveria 160–200 mln. eurų skyrė biudžete“, – Eltai kalbėjo E. Gentvilas.
„Ar šis sektorius yra pats nelaimingiausias? Palangos verslininkai pirmą kartą šiemet pripažino, kad buvo labai gera vasara. Šį kartą, nors PVM grįžo į buvusias ribas, 21 proc., verslininkai nedejavo“, – aiškino jis.
Pasak E. Gentvilo, daugiau problemų maitinimo įstaigoms sukuria reikšmingai keliama minimali alga, kadangi sektorius yra išskirtinai imlus darbo jėgai.
„Man atrodo, kad šioje vietoje žymiai svarbiau nei PVM tarifas, bet auganti minimali alga. Viešojo maitinimo sektorius yra labai imlus darbo jėgai, o labai dosniai Vyriausybė sutiko padidinti minimalų darbo užmokestį nuo kitų metų. (…) Štai čia yra didžiausios išlaidos, o ne tas PVM“, – teigė jis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė tikina, kad konservatorių pozicija dėl PVM lengvatos klausimo ateinančią kadenciją nesikeis. Jo teigimu, kainos maitinimo įstaigos augo netgi galiojant lengvatiniam PVM.
„Jei būtų įvesta lengvata, tai yra naudinga pirmiausia sektoriui, ne vartotojui, nes lengvatos poveikio kainų mažėjimui neturėjo – priešingai, jos augo“, – teigė M. Lingė.
„Tą lengvatą mes matėme pirmiausia kaip pagalbą kovido metais. Kovido laikotarpis pasibaigęs, sektorius atsigavęs, tą rodė įvairūs ženklai. Tą matome ir šių metų dinamikoje, kada grįžus į normalų ritmą, stebint įvairius parametrus sektoriuje, kada tokio krizinio epizodo neįvyko“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, kalbėjimas apie krizę maitinimo sektoriuje yra perdėtas.
„Kas rodytų sektoriaus krizę? Turbūt matytume ir atleidimų, ir bankrotų tam tikrą dinamiką. (…) Tokių ženklų nematėme ir kaip tik įžvelgėme tam tikrų augimo elementų“, – aiškino konservatorius.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad frakcija dėl bendros pozicijos šiuo klausimu dar nėra apsitarusi, bet ji pati palaikytų PVM lengvatos įvedimą laikinam kelerių metų laikotarpiui.
„Aš pati pasisakau už lengvatinį PVM tarifą nors keliems metams, ką mes ir siūlėme, aš pati teikiau šitą projektą. Dėl kitų kolegų kol kas negaliu sakyti, nes tos diskusijos kol kas dar nebuvo“, – sakė ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę virš šimto Lietuvos viešbučių ir restoranų atstovų protestavo ragindami sugrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo paslaugoms.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako turinti vilties, kad naujoji valdančioji dauguma išgirs sektoriaus prašymus. Ji tikina, kad grąžinus 9 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo sektoriui lėšų į biudžetą bus surinkta netgi daugiau.
„Tai yra prašymas naujai valdžiai. Prašymas atkreipti dėmesį į tokią opią problemą, kuri turi būti greitai sprendžiama, kol dar yra formuojamas biudžetas. Mes nesakome, kad mums reikia lengvatų – mes prašome leisti mums dirbti, mes viską uždirbsime ir grąžinsime pinigus į biudžetą“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo E. Šiškauskienė.
Lietuvoje lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki šių metų sausio galiojo restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms paslaugoms bei išsinešti teikiamam maistui. Tarifas buvo laikinai sumažintas, norint paremti per koronaviruso pandemiją nukentėjusį verslą, o po beveik dviejų su puse metų šiemet sugrąžintas 21 proc. siekiantis PVM.
Lietuvos restoranai dėl panaikintos PVM lengvatos protestavo dar šių metų balandį.
Dominykas Datkūnas (ELTA)
