Sendaikčiai, menantys praėjusius dešimtmečius ar net šimtmečius, daugeliui žmonių kelia susidomėjimą ir net susižavėjimą. Kuo daiktas senesnis, retesnis, tuo jis paklausesnis. Psichologas Robertas Petruškevičius paaiškino, kodėl gi žmonės taip vertina gilią praeitį menančius daiktus.
Tarp sendaikčių – jau ir mobilieji telefonai
Didžiausio Baltijos šalyse senturgio „Laiko ratu“ vienas iš organizatorių Jonas Plenta sako, kad dabar, kaip sendaikčiai, žmones jau domina ir prieš 20–30 metų populiarūs buvę daiktai.
„Knygos, televizoriai, radijo aparatai, kasetės, elektroniniai ir video žaidimai, netgi mobilieji telefonai jau parduodami kaip sendaikčiai. Žmones jie domina, nes primena, kad kažkada jie patys turėjo šiuos dalykus. Vieni kolekcionuoja, kiti įsigyja kaip interjero detalę, o dar kiti – nori turėti tiesiog kaip prisiminimą“, – sakė J. Plenta.
Pagrindinis dėmesys – šimtmečių liudininkams
Tačiau pagrindinis pirkėjų dėmesys mugėje, žinoma, tenka kelių dešimtmečių ar net kelių šimtmečių istoriją liudijantiems daiktams.
„Čia labai populiarios įvairios interjero detalės: paveikslai, žvakidės, statulėlės, laikrodžiai. Taip pat – indai, baldai, senoviniai įrankiai, karinė atributika ir ekipuotė, atvirukai, nuotraukos, laikraščiai, knygos, monetos, banknotai. Daugiausia tai daiktai, atkeliavę iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ir vidurio. Yra ir senesnių – XVIII, netgi XVII ar dar senesnius amžius liudijančių dalykų, bet jų jau gerokai mažiau ir jie turi kur kas didesnę vertę“, – apie pirkėjus labiausiai dominančius sendaikčius pasakojo pašnekovas.
Sulaukia didžiulio susidomėjimo
Jis patvirtino, kad Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ rengiamas senturgis „Laiko ratu“ visada sulaukia didžiulio susidomėjimo. Du kartus per metus vykstančioje mugėje kaskart apsilanko beveik 400 pardavėjų ir apie 50 tūkst. lankytojų. Panašių skaičių laukiama ir šį savaitgalį, rugsėjo 27–29 dienomis vyksiančiame renginyje.
Bet kas gi visus tuos žmones taip traukia? Kodėl jiems taip svarbu turėti iš praeities atkeliavusių daiktų? Psichologas Robertas Petruškevičius išskiria keletą aspektų, kodėl sendaikčiai gali atrodyti patrauklūs daugeliui žmonių.
Suteikia saugumo jausmą, padeda gauti dėmesio
„Pirmiausia, galima išskirti žmonių grupę, kurie tokius daiktus kaupia vedini grynai materialinių paskatų. Bet jei nebūtų kritinės masės kitų gerbėjų, toks jų užsiėmimas neturėtų jokios prasmės. Pirmas dalykas yra nostalgija. Šį kriterijų galima taikyti tiems daiktams, kuriuos žmogus dar pats prisimena, pats kažkada turėjo. Tai jam primena kažkokius gerus prisiminimus ir jis turėdamas tą daiktą vėl nori patirti tą gerą jausmą, kurį patyrė anuomet. Rimtai nostalgijai atsirasti paprastai prireikia apie 15–20 metų.
Senesnieji, kelių dešimtmečių, šimtmečių daiktai gali būti susiję su užtikrintumo, saugumo poreikiu. Jei tu turi kažką, kas išgyveno šimtmečius ir dabar dar yra kažkam reikalingas, įdomus, prisimenamas, tai yra jausmas, kad ir tu nepranyksi, kad ir tave prisimins. Kad turi į ką atsiremti, už ko pasislėpti, savotiškas tvirtumo, ilgaamžiškumo simbolis. Tai daugiau pasąmoniniai dalykai, aišku, bet jie veikia.
Kiti vertina natūralumą, tai irgi turi tam tikrą raminamąjį poveikį, ypač jei daiktas padarytas iš medžio, nes medis apskritai turi tą savybę raminti, suteikti saugumo jausmą.
Dar kitiems svarbu turėti kažkokį kitokį, kitokios estetikos daiktą ir taip išsiskirti, gauti dėmesio“, – aiškino psichologas.
Senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyks šį savaitgalį penktadienį–sekmadienį (rugsėjo 27–29 dienomis) nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.
