Seimas nepritarė Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas už tokius pažeidimus siūlė nuo 3 mėnesių iki 1 metų atimti teisę žvejoti.
Praėjusį ketvirtadienį įstatymo pataisoms pateikimo stadijoje nepritaręs Seimas, projektą grąžino iniciatoriui tobulinti. Seimo narys L. Jonauskas iš Seimo tribūnos tvirtino, kad šiuo metu sankcijos už šiurkščius verslinės žūklės pažeidimus yra neadekvačios, baudos nėra atgrasančios.
„Aplinkosauginė kontrolė Kuršių mariose nėra įmanoma. Norint kontroliuoti Kuršių marias, reikėtų į kiekvieną laivelį, valtį pasodinti po aplinkos apsaugos inspektorių, bet puikiai žinome, kad šiandien tai nėra įmanoma. Iš viso turime tik 70 gyvosios gamtos inspektorių visoje Lietuvoje. Norint sutvarkyti verslinę žūklę, reikėtų ją apskritai uždrausti ir leisti visas žuvis žvejoti meškerėmis gražiai, ekologiškai, kai kurias žuvis paleidžiant. Tada tikrai žuvies būtų daugiau. Bet kadangi Seimas nusprendė, kad verslinę žūklę ir tinklus reikėtų palikti, tai reikėtų ir prižiūrėti, kad ta kontrolė būtų griežtesnė“, – mano L. Jonauskas.
Anot jo, mokslinių tyrimų duomenimis, Kuršių marių žuvų ištekliai yra tragiškos būklės. Seimo nario Vytauto Bako nuomone, tai yra logiškas, konceptualus pasiūlymas, kad tie žvejai, kurie daro šiurkščius pažeidimus, tai yra iš esmės brakonieriauja, daro didžiulę žalą aplinkai, šiurkščiai pažeidžia taisykles, kuriam laikui netektų to leidimo.
Tačiau kiti politikai suabejojo dėl baudų ir sankcijų griežtinimo. „Ar nėra kitokio sprendimo, kaip padaryti, kad ta verslinė žvejyba būtų vykdoma adekvačiai, normaliai, ar mes galime auklėti tik sankcijomis?“ – Seimo plenarinėje salėje pastebėjo parlamentarė Laima Nagienė.
Seimo narys Valius Ąžuolas irgi svarstė, kad tą radikalumą gal kažkaip reikėtų mažinti. Seimo narys Zigmantas Balčytis mano, kad dėl didelių baudų kai kurios žvejų bendrovės būtų priverstos bankrutuoti. „Ar jūs žinote, kad, pavyzdžiui, tos baudos iš tikrųjų kai kurias žvejų bendroves vėliau privers bankrutuoti?“, – sakė Z. Balčytis.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, šiuo metu Seime yra svarstomas visas Administracinių nusižengimų kodekso pataisų paketas, kuriame yra ir verslinės žvejybos ribojimai, ir tam tikros baudos, ir mėgėjiška žvejyba. Jos teigimu, bus pažiūrėta daug plačiau ir šiuos L. Jonausko pasiūlymus būtų galima įtraukti į svarstomą dokumentą.
ELTA primena, kad už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą – teisės į žvejybos kvotą galiojimą buvo siekiama stabdyti 3 mėnesiams, kai šiuo metu stabdoma mėnesiui. Už du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 1 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimą siūlyta stabdyti vieniems metams. Šiuo metu padarę du šiurkščius pažeidimus per dvejus metus sulaukia kvotos stabdymo 2 mėnesiams.
L. Jonauskas taip pat metams siūlė atimti teisę žvejoti už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, kuriuo gamtai padaryta žala viršija 100 bazinių socialinių išmokų (BSI). Šiuo metu tokia sankcija taikoma už tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus.
Jei ieškote kokybiškų žvejybos reikmenų, apsilankykite zvejybos parduotuvėse.
