Artėjant didžiausioms metų šventėms bei laikui su artimaisiais, gydytojai atkreipia dėmesį į sparčiai didėjantį ir susirgimų peršalimu, gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių. Medikai primena, jog šių užkrečiamų ligų prevencijai svarbi yra rankų bei paviršių higiena, vakcinacija. Vaistininkai ragina atkreipti dėmesį ir į organizmo imuninės sistemos stiprinimą, tinkamą darbo bei poilsio režimą, mitybą.
Pasak Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojos Kristinos Mockienės, šiemet pakankamai anksti prasidėjusi žiema gerokai išaugino sergančiųjų peršalimu, gripu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių.
„Nors epidemijos lygio dar nepasiekėme, bet kaip šeimos gydytoja, tikrai galiu patvirtinti, kad pastebiu ir gripo, ir COVID-19 atvejų ženklų padidėjimą. Problema ta, kad neretai užkratą turintis žmogus kelias dienas dar gali nejausti visų simptomų, bet virusą jau platinti, ypač įvairiose susibūrimo vietose: pradedant mokyklomis, darželiais ir baigiant įvairiais masiniais renginiais ar parduotuvėse“, – sako gydytoja.
Ragina prisiminti rankų ir paviršių dezinfekciją
Ji ragina žmones esant galimybei šio peršalimo ligų sezono metu vengti masinio susibūrimo vietų arba bent jau einant į renginius, dėvėti vienkartines medicinines veido kaukes.
„Šiuo metu prekybos centrai yra perpildyti dovanų artimiesiems ieškančių žmonių. Deja, retas jų dėvi gal ir pabodusią, bet užkrečiamų ligų prevencijai itin svarbią medicininę kaukę. Pastaroji, kaip barjerinė priemonė, sveikiems asmenims sumažina galimybę užsikrėsti“, – pabrėžia K. Mockienė.
Šeimos gydytoja primena, kad virusai dažniausiai plinta dviem būdais: oro-lašeliniu ir fekaliniu-oraliniu. Tai reiškia, kad užsikrėsti jais galima ne tik nuo kosinčio ar čiaudinčio žmogaus, bet ir per užterštus paviršius. Todėl rankų higiena taip pat yra labai svarbi užkrečiamų ligų prevencijos priemonė.
„Rankų plovimas šiuo metų laiku turėtų būti kasdienės rutinos dalis. Deja, bet didelis susirgimų skaičius rodo, kad vis dėlto pamirštame, kaip svarbu yra plauti rankas, ypač grįžus iš parduotuvių, visuomeninio transporto ar kitų viešų vietų. Beje, tai daryti reikia itin kruopščiai, nes ligų sukėlėjai gali slėptis tokiose vietose, kurioms įprastai didelio dėmesio neskiriame: tarpupirščiuose, aplink nagus, panagėse“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak K. Mockienės, jeigu suserga vienas iš šeimos narių, svarbu nedelsiant imtis prevencinių priemonių, kad neužsikrėstų ir kiti namų gyventojai. Viena iš jų – paviršių dezinfekcija. Rekomenduojama specialiomis priemonės dezinfekuoti dažniausiai liečiamus objektus, pavyzdžiui, durų rankenas, šviesos jungiklius.
„Svarbu nepamiršti, kad infekciją namuose pristabdysite, jei su kitais šeimos nariais nesidalinsite maistui skirtais indais bei stalo įrankiais. Kai sergate jūs ar kas nors kitas, naudokite tik savo puodelius ir lėkštes. Venkite liesti akis, nosį ir burną, taip pat, jei įmanoma, venkite artimo kontakto su sergančiuoju“, – primena šeimos gydytoja.
Dar ne per vėlu pasiskiepyti ir nuo gripo ar koronaviruso
Anot K. Mockienės, nors peršalimo ligų simptomai yra panašūs, plintant įvairioms koronaviruso atmainoms, dažnai vien iš jaučiamų simptomų gali būti sunku nustatyti ligą.
„Įprastai paprastam peršalimui yra labiau būdinga laipsniška pradžia bei palyginti lengvi simptomai – čiaudulys, sloga, gerklės skausmas. Tuo tarpu, gripo ar COVID-19 atvejams dažniausiai būdinga staigi pradžia: iš vakaro – žmogus sveikas, o ryte jau pakilusi temperatūra, prasidėjęs karščiavimas, atsiradę galvos ir kūno skausmai, bendras silpnumas, nuovargio jausmas“, – ligos simptomus vardija šeimos gydytoja.
„Kadangi neretai tokius pacientus tenka konsultuoti nuotoliu, dėl diagnozės tikrumo dažnai rekomenduojame vaistinėje įsigyti bei atlikti kombinuotus gripo ir koronaviruso antigeno greituosius testus, kurie ligos pradžioje pakankamai gerai parodo, ar tai yra tik paprastas peršalimas, ar pavojingesnė infekcija“, – priduria ji.
Gydytoja pabrėžia, kad viena saugiausių ir patikimiausių apsaugų nuo gyvybei pavojingų užkrečiamų infekcijų išlieka vakcinos, o pasiskiepyti nuo gripo, koronaviruso ar pneumokokinės infekcijos, dar nėra per vėlu.
„Vakcinacijos traukinys dar tikrai nėra nuvažiavęs. Žinoma, reikėtų paskubėti, bet pasiskiepyti per vėlu yra tada, kai susergi. Pavyzdžiui, susirgimų gripu pakilimas dažniausiai pastebimas po Kalėdų – sausio, vasario mėnesiais, todėl nors šiuo metu atvejų tikrai daugėja, bet dar nepasiektas epidemijos lygis, kaip, beje, ir koronaviruso. Tradiciškai šie infekciniai virusai cirkuliuoja ir būna pavojingiausi iki pavasario“, – sako Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytoja K. Mockienė.
Imuniteto stiprinimui svarbu tinkamas darbo bei poilsio režimas, mityba
Anot BENU vaistininkės Lauros Mockutės, pastaraisiais metais žmonės skyrė daugiau dėmesio higienai, savo imuninei sistemai, o praėjus pandemijai, tai šiek tiek apleido, tuo tarpu peršalimo ligos, gripas niekur nedingo.
„Šiuo metu tikrai siaučia įvairios virusinės infekcijos, kuriomis pastaruosius kelis metus sirgome daug rečiau, daugelio imunitetas susilpnėjo. Tuo tarpu, būtent mūsų imuninė sistema apsaugo nuo ligų, bakterijų ir virusų. Šios sistemos stiprinimas neapsiriboja vien tik mityba arba maisto papildais: imuninė sistema yra mūsų organizmo visuma, ji priklauso ir nuo mūsų gyvenimo būdo, darbo bei poilsio režimo“, – aiškina L. Mockutė.
Vaistininkės teigimu, rūpinantis sveikata nereikėtų pamesti galvos ir dėl šventinio maratono. Kovojant su virusinėmis ligomis svarbi tinkama miego kokybė.
„Įsibėgėja šventinis laikotarpis, kai visi galvoja apie dovanas, dalyvauja įvairiuose renginiuose, vakarėliuose, dėl to dažnas patiria streso, nukenčia žmogaus poilsio kokybė. Tuo tarpu pastarasis yra neatsiejama sveikatos dalis: turime pailsėti, kad organizmas atsistatytų. Beje, ilga miego trukmė nereiškia, kad miegas yra kokybiškas, reikėtų įvertinti, ar po nakties jaučiatės pailsėję, jei ne – kas trukdo tai padaryti“, – apibendrina L. Mockutė.
Anot vaistininkės, organizmo atsparumą virusams gali sustiprinti ir subalansuota bei pilnavertė mityba. Tiesa, reikia nepamiršti, kad imunitetu reikia rūpintis ne tik tada, kai esame sveiki, be to, priemonių, ypač natūralių, poveikis išryškėja tik vartojant jas ilgesnį laikotarpį.
„Organizmui reikia laiko sukaupti pakankamą kiekį medžiagų ir vitaminų, kurie ir sustiprina imunitetą. Jei norite tai daryti efektyviau, į savo mitybos racioną įtraukite daugiau antioksidantų, vitaminų A, C, E, D, cinko, seleno. Taip pat rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, svogūninių, šakninių ir salierinių daržovių, uogų, vaisių bei raugintų produktų“, – aiškina L. Mockutė.
