Lietuvą šiemet kamavo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir itin aršios gamtos stichijos. Draudikai skaičiuoja, kad 2020 m. įvairių meteorologinių reiškinių nulemtų įvykių buvo beveik triskart daugiau, palyginti su 2019-aisiais, o jų žalos išaugo du kartus.
„Besibaigiantys metai buvo išties išskirtiniai – nestigo ne tik įtampos dėl pandemijos. Šiemet fiksavome daugiau nei 1 tūkst. pranešimų apie gamtos jėgų ir stichijų padarytas žalas, kai pernai tokių pranešimų buvo 369, o 2018-aisiais – 268. Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių atnešęs mėnuo šiemet buvo birželis. Daugiausiai žalų sukėlė birželį siautusios krušos, kurios dažnai kartodavosi, taip pat smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.
Už gamtos stichijų šiemet sugadintą įmonių ir gyventojų turtą, ūkininkų pasėlius bei transporto priemones draudikai išmokėjo apie 1,3 mln. eurų žalų. Palyginimui – 2019 metais buvo išmokėta apie 626 tūkst. eurų.
Turtas niokotas sostinėje, automobiliai – Kaune
Gyventojų turtas šiemet dažniausiai nukentėjo Vilniaus mieste ir rajone, nemažai įvykių fiksuota Klaipėdos rajone, Kaune bei Tauragės rajone. Iš kitų miestų gamtos stichijų padarinių gyventojų turtui gausa išsiskyrė Palanga, Jurbarko, Alytaus ir Rokiškio rajonai.
Įmonių turtą gamta dažniausiai taip pat niokojo Vilniaus mieste ir rajone, nedaug atsiliko Klaipėdos miestas ir rajonas bei Šiauliai.
Transporto priemonės šiemet siautusių audrų metu daugiausiai nukentėjo Kauno mieste ir rajone. Kiek mažiau įvykių fiksuota Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdoje.
„Kauno regiono automobilių savininkams gamta šiemet buvo ypatingai negailestinga, iš čia gavome daugiausia pranešimų apie apgadintas transporto priemones.
Kruša itin pavojinga dėl to, kad, pavyzdžiui, poros centimetrų dydžio ledo gabaliukas į žemę skrieja apie 60 km/h greičiu, tad krisdamas jis palieka nemenkas skyles. Šiemet buvo fiksuotas ne vienas atvejis, kai krentantys ledukai buvo ir kur kas didesni. Nuo tokių stambių kritulių dažnai nukenčia namų stoglangiai, o automobiliams toks „dušas“ paprastai tampa itin skausmingas ir nuostolingas. Beje, 2020-aisiais audrų metu apskritai nukentėjo kaip niekad daug automobilių“, – sako M. E. Goliančik.
Didžiausios žalos – dėl nuplėštų stogų ir užlietų patalpų
Nekilnojamam turtui didžiausias žalas šiemet sukėlė ne tik kruša, bet ir stiprūs vėjai, liūtys, kai vėjo šuorai pakeldavo ar net visai nuplėšdavo stogus, o smarkūs lietūs užpildavo patalpas ir jose esantį turtą, ūkininkams suguldė daug javų laukų.
E. Goliančik teigimu, didžiausia žala vėjui nuplėšus stogą šiemet siekė daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šiuo atveju be stogo liko grūdų sandėlis. Didžiausius nuostolius dėl krušos šiemet taip pat patyrė ir įmonės – draudikai išmokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų dėl krušos sudaužytų 70 stoglangių.
Gyventojų patirta didžiausia žala šiemet siekė daugiau nei 13 tūkst. eurų: dėl stiprios liūties buvo apsemtas rūsys, apgadinti jame buvę buities prietaisai, baldai, kiti daiktai.
Draudikų duomenimis, gyventojų turtui gamtos jėgos šiemet sukėlė žalų už daugiau nei 420 tūkst. eurų (2019 m. – apie 146 tūkst. eurų), įmonėms – už daugiau nei 369 tūkst. eurų (2019 m. – apie 93 tūkst. eurų), žalos už transporto priemonių apgadinimus siekė 342 tūkst. eurų (2019 m. – apie 101 tūkst. eurų).
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
