Nors klimato kaita pirmųjų puslapių verta naujiena turėjo tapti dar prieš kelis dešimtmečius, tikra aktualija ji virto visai neseniai. Tik šiemet Europa parengė planą, dar vadinamą Žaliuoju susitarimu (angl. Green Deal), ir jame iškėlė tikslą tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050-ųjų. Judant šio tikslo link, itin daug reikšmės turės švari elektros energija – pingant ir tobulėjant technologijoms, ją naudoti tampa naudingiau, nei to nedaryti. Taip elgtis užsienio kompanijas skatinančios verslo aplinkos netrukus turėtume sulaukti ir Lietuvoje.
Klimato pokyčiai vienaip ar kitaip jaučiami visame pasaulyje, į vykstančius pasikeitimus neišvengiamai privalo reaguoti ir verslas. Tai nulemia daugybė priežasčių, tarp kurių – tiek aplinkos tausojimu besirūpinančių vartotojų spaudimas, tiek ir, žinoma, ekonominės priežastys ir konkurencinis pranašumas.
Pakitęs vartotojų elgesys
Daugelį metų tvirtinta: nors vartotojai sako, kad ketina pirkti tvariai pagamintus produktus, parduotuvėje jiems iš tiesų neteikia pirmenybės. Matyt dėl to daugelis prekių ženklų buvo nusprendę kurį laiką mažiau investuoti į gaminių ir procesų tvarumą. Tačiau dabar tyrimai ima rodyti priešingus rezultatus: vartotojams svarbu, kad įsigyjami produktai būtų pagaminti tvariai, o įmonės – socialiai atsakingos.
Niujorko „Stern“ darnaus verslo centras, atlikęs 36 plataus vartojimo prekių kategorijas apėmusį tyrimą JAV, nustatė, kad net 50 proc. šios rinkos augimo 2013-2018 metais nulėmė būtent tvariai pagaminti produktai. Produktai, ant kurių pakuotės buvo tvarumo nuoroda, 2018 metais sudarė 16,6 proc. rinkos. Palyginimui: 2013 metais jų užimama rinkos dalis siekė 14,3 proc. Šių produktų pardavimai 2018 metais siekė 114 mlrd. JAV dolerių ir tai buvo 29 proc. daugiau nei 2013-aisiais.
Įdomu tai, kad produktų, kurie buvo pažymėti kaip tvarūs, pardavimai augo 5,6 karto greičiau nei tų, kurie buvo nepažymėti. Daugiau nei 90 proc. kategorijų šie produktai demonstravo spartesnį augimą nei įprasti.
Kintantį vartotojų elgesį stebime ir Lietuvoje, jis apima tiek kasdienio gyvenimo įpročius bei pasirinkimus, tiek ir reakciją bei sprendimus, nulemtus kompanijų elgesio. Pastarieji gali pasireikšti netgi tam tikrų prekių boikotu, parodant verslo įmonėms, kad jų veiklos principai yra nepriimtini. Vadinasi, tvarumas, dėmesys supančiai aplinkai ir jos tausojimui, tampa jau ne pasirinkimu, o nauja realybe, prie kurios reikia prisitaikyti.
Tausoti aplinką apsimoka
Vienas iš pasirinkimų, kurį gali padaryti aplinką tausoti ir gaminamų produktų vertę kilstelėti norinčios kompanijos, – švarios elektros energijos naudojimas. Tiesa, šis sprendimas joms prasmingas dar ir dėl to, kad pingant ir tobulėjant technologijoms tokios elektros energijos kainos tampa vis konkurencingesnės.
Pavyzdžiui, dar 2018 metais buvo paskelbta, kad statyti naujas vėjo ir saulės elektrines jau yra pigiau, nei eksploatuoti kūrenamas anglimi. Štai „BloombergNEF“ duomenys rodo, kad vėjo ir saulės energetika jau yra pigiausia daugiau nei dviejuose trečdaliuose pasaulio. Nuo 2010-ųjų šiuose sektoriuose naudojamos technologijos atpigo atitinkamai 49 proc. ir 85 proc. Dar po dešimtmečio jos visiškai aplenks tiek anglį, tiek ir dujas.
„WindEurope“ skaičiuoja, kad pernai vėjo jėgainės pagamino 15 proc. Europai reikalingos elektros energijos ir yra pigiausias jos gamybos šaltinis regione. Tai patvirtina ir Lietuvos pavyzdys: nuo 2011 metų buvo stebimas vėjo energetikos kainų kritimas, kol galiausiai pernai metų pabaigoje įvykusį pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams skirtą technologiškai neutralų aukcioną laimėjo vėjo jėgainių parką plėtosianti bendrovė, atsisakiusi finansinės valstybės paramos.
Galimybė sumažinti sąskaitas
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitur vykstantys pasikeitimai signalizuoja, kad švari energija turėtų būti naudojama ir prieinama visiems. Tad galimybė verslui sudaryti ilgalaikes dvišales elektros energijos pirkimo sutartis (angl. Power Purchase Agreements – PPA) ir įsigyti ją tiesiai iš gamintojų – vėjo ar saulės elektrinių parkų – tampa vis svarbesnė. Funkcionuojanti dvišalių elektros energijos pirkimo sutarčių rinka yra tarsi kertinis akmuo siekiant pereiti prie mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios ekonomikos modelio, kai atsinaujinantys energijos šaltiniai pradeda veikti rinkos sąlygomis.
Tokia praktika jau kurį laiką taikoma užsienyje, ji itin aktuali didelėms pramonės, žemės ūkio, maisto, transporto bendrovėms, suvartojančioms daug elektros energijos. Ypač aktyvios informacinių technologijų, aliuminio, geležies, farmacijos, automobilių pramonės kompanijos. Įmonės, pasirašiusios 5-10 metų trukmės susitarimą su žaliosios elektros energijos gamintojais, užsitikrina stabilią elektros kainą ir apsisaugo nuo jos šuolių biržoje.
Lietuvoje iki šiol neturime daug ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių pavyzdžių. Tačiau elektros kaina vartotojams kyla, o vėjo energijos gamybos kainos krenta, tad greitu metu galime tikėtis didesnio pramonės įmonių susidomėjimo, kaip sumažinti gaunamas sąskaitas už elektros energiją. Šiuo metu atsakingose institucijose baigiami derinti paskutiniai dvišales elektros energijos pirkimo sutartis reglamentuojančių teisės aktų niuansai, šalinantys administracinius barjerus, todėl naujų galimybių galime sulaukti dar šiemet.
Komentaro autorius – Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius
