Didžiosios metų šventės neretai siejamos su persivalgymu – vaišių stalas būna nukrautas daugybe skirtingų patiekalų, kurių nemaža dalis pasižymi riebalų gausa. Ir nors vis daugiau žmonių į mitybą pradeda žvelgti santūriau ir stengiasi valgyti sveikiau, per šventes susivaldyti gali būti gana sudėtinga. Svarbią funkciją riebalų virškinime organizme atlieka tulžies pūslė, todėl sutrikus jos veiklai, žiemos šventės gali tapti nebe tokios smagios. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ pilvo chirurgas Tomas Manelis įvardija, kad tulžies akmenligė yra dažnai tyli, tačiau pavojinga liga, galinti suluošinti žmogų. Visgi, didžioji dalis – net 70–80 proc. ja sergančių žmonių to nė neįtaria. Tad ar galima šios ligos išvengti ir kokie simptomai turėtų priversti sunerimti?
Chirurgas T. Manelis paaiškina, kad tulžis išskaido per virškinimo sistemą patekusius riebalus į labai smulkias daleles, todėl organizmas pajėgia juos suvirškinti ir įsisavinti. Deja, netinkama mityba, stresas, dietų laikymasis yra ne tik dažni šiuolaikinio žmogaus kasdienybės palydovai, bet ir vieni esminių faktorių, dėl kurių vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais tulžies pūslės susirgimais, įskaitant ir akmenlige. Statistika byloja, kad tulžies pūslės akmenų turi maždaug 15 proc. europiečių, tačiau nemažai daliai jų – liga kol kas nėra diagnozuota.
Mažos smiltelės – dideli skausmai
„Akmenys – gana vaizdingas įvardijimas, kadangi dėl savo, didžiąją dalimi organinės, sudėties ir išvaizdos šie dariniai labiau primena perlus. Pastarieji susidaro dėl įvairių organinių ir cheminių medžiagų koncentracijos padidėjimo bei tolesnio augimo tulžies pūslėje. Pradinėje stadijoje atsiranda nuosėdos, o vėliau prie jų prisijungia kitos medžiagos, kol susidaro didesnio dydžio dariniai. Šiame akmenų susidarymo ir augimo procese taip pat dažnai išsivysto ir infekcija, kuri pasireiškia plačia palete virškinimo sutrikimų simptomų. Visada pabrėžiu pacientams – kreipkitės į gydytoją, kai ilgiau nei 2 dienas skauda pilvą ar patiriate virškinimo sutrikimus“, – paaiškina gydytojas chirurgas.
Jis pasakoja, kad dažniausiai akmenukui užkimšus tulžies latakus, žmogui pasireiškia pilvo pūtimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, retesniais atvejais – pykinimas ir vėmimas, svorio kritimas. Vienas svarbiausių simptomų – kepenų diegliai, atpažįstami skausmu po dešiniu šonkauliu, kuris gali būti tiek maudžiančio, tiek priepuolinio pobūdžio. Jis gali varginti nuo 15 min. iki 4 val. ir vėliau praeiti savaime arba nuo skausmą malšinančių vaistų.
„Esant ūmiam tulžies pūslės akmenligės priepuoliui, būtina neatidėliotinai kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių ar į savo abdominalinį chirurgą. Visgi, protingiausia būtų sulaukti specialisto nuomonės dar tada, kai situacija yra ramesnė, mat tokiu atveju skiriasi ir taikomo gydymo pobūdis bei, prireikus, operacijos sudėtingumo lygiai: ūmiame periode chirurginis gydymas yra labiau komplikuotas ir rizikingesnis. Atsitiktinai nustačius tulžies akmenligę, tačiau neturint jokių nusiskundimų, vis tiek dažniausiai rekomenduojama rinktis chirurginį gydymo būdą dėl ateityje galinčių kilti rizikų. Nesioperuoti patariama tik tiems, kuriems operacija gali sukelti didesnių sveikatos bėdų, nei pati liga“, – aiškina T. Manelis.
Jis priduria, kad tulžies akmenligei paūmėjus ir nesiimant veiksmų, gali prasidėti mechaninė gelta, o skausmas – migruoti į nugaros plotą. Ši ligos stadija dažniausiai pažymi, kad paciento būklė komplikavosi ir šalia akmenligės išsivystė pankreatitas, dar vadinamas kasos uždegimu. Anot chirurgo, būtent maži akmenys sukelia daugiau bėdų trumpuoju periodu, o minėti susirgimai yra labai pavojingi.
Kaip akmenys „ištirpsta“?
Chirurgas pasakoja, kad nuo neatmenamų laikų buvo įvairių bandymų „ištirpdyti“ akmenis, tačiau laparoskopinė cholecistektomija vis dar yra laikoma auksiniu tulžies pūslės akmenligės gydymo metodu. Operacijai besiruošiantis pacientas klinikoje yra laikomas vos vieną dieną, o vienintelis nemalonus jausmas tėra kateterio įvedimas į veną.
„Pats chirurginis procesas trunka iki 4 valandų, pacientui esant narkozėje. Pilvo ertmė pripildoma specialiomis dujomis, kurios leidžia tiksliau aptikti ir įvertinti organų būklę. Operacijos metu atveriamos kelios mažos angos – nėra jokių didelių pjūvių bei ryškiai matomų randų. Po operacijos pacientas pabunda iš visaverčio miego, nekankinamas skausmų. Kai kuriais atvejais pilvo ertmėje tenka įtaisyti medicininį vamzdelį, padedantį pasišalinti nereikalingiems skysčiams, tačiau šis aspektas skausmo taip pat nekelia. Vėlesnis periodas yra žaizdų gijimo ir organizmo prisitaikymo prie truputį pakitusios tulžies apytakos periodas, kuris yra individualus ir priklauso nuo paciento fiziologijos bei emocinės būklės“, – paaiškina T. Manelis.
Patarimai šventėms
„Antėja“ pilvo chirurgas T. Manelis taip pat priduria, kad dažniau su tulžies pūslės akmenlige susiduria 40-ies metų ir vyresni asmenys, mažai fiziškai aktyvūs, besilaikantys didelio riebalingumo, pavyzdžiui, garsiosios Keto dietos, taip pat sergantys diabetu, nėščiosios, ilgai hormoninius kontraceptinius preparatus naudojantys asmenys. Taip pat gydytojas nurodo, kad dažniau serga moterys. Tačiau konkretūs šią ligą lemiantys veiksniai mokslininkams vis dar nėra žinomi, išskyrus genetiką, todėl gydytojas rekomenduoja atlikti profilaktinį vidinių organų echoskopijos arba kompiuterinės tomografijos tyrimą tiems, kurių artimieji susidūrė su šia liga.
„Į tulžies pūslės profilaktiką dėmesį atkreipia retas žmogus. Tačiau ant kulnų lipant Kūčioms, Kalėdoms ir Naujiesiems metams, kada pasinersime į gausių vaišių ragavimo maratoną, labai rekomenduočiau nepersistengti, leisti virškinimo sistemai pailsėti. Svarbu gerti daug vandens, bent šiek tiek daugiau judėti, taip paskatinant virškinimo ir maisto medžiagų skaidymo procesus. Tiems, kurie šeimos istorijoje yra susidūrę su tulžies akmenligės atvejais arba patys įtaria turintys šią problemą, patarčiau vengti riebaus ir aštraus maisto, mat jis gali sukelti tulžies pūslės akmenligės priepuolius“, – pabrėžia T. Manelis.
