Valstybės kontrolė, įvertinusi pedagogų poreikio užtikrinimą, atkreipia dėmesį, kad duomenys apie mokytojų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, tad nėra identifikuojamos kuriančios didesnę vertę.
„Šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi. Šalies mastu 2018 ir 2021 m. atliktoms prognozėms trūko duomenų apie studentų specializacijas ir esamą poreikį, neįvertinti tokie veiksniai kaip švietimo tinklo pertvarka ar mažėjantis vaikų skaičius. Mokyklų duomenimis, 2023–2024 m. m. pusei jų trūks 1 389 etatų pedagogų, trečdalio jų – Vilniaus mieste“, – teigia audito grupės vadovė Eivida Šlamė.
Vis daugiau savivaldybių (2020 m. – 24, 2022 m. – 39) taiko priemones pedagogams pritraukti, tačiau tik 5 iš 39 numato atlikti jų veiksmingumo vertinimą, kad atsirinktų paveikiausias. Konkuruodamos tarpusavyje savivaldybės ir mokyklos pritraukia jau dirbančius kitose mokyklose pedagogus, taip nėra sprendžiama jų trūkumo problema, pažymi Valstybės kontrolė.
Mokytojų vidutinis darbo užmokestis nuo 2019 m. kasmet didėja. Jaunesnių nei 25 metų mokytojų darbo užmokestis didesnis nei šalies vidurkis dėl taikomų finansinių skatinimo priemonių, o 50 metų ir vyresnių mokytojų – dėl sukaupto stažo ir įgytų kvalifikacijų. 25–49 metų amžiaus mokytojai uždirbo mažiau nei šalies vidurkis, o 25–34 metų amžiaus – mažiausiai iš visų mokytojų ir tai yra viena priežasčių, kodėl juos sunkiau išlaikyti mokyklose.
„Parama pedagoginėms studijoms paskatino stoti į jas, tačiau 2022 ir 2023 m. prioritetinė parama I pakopos pedagoginių specializacijų pasirinkimo nepakeitė: didžiausia stojančiųjų į prioritetines specializacijas dalis rinkosi pradinio ugdymo ir specialiąją pedagogiką, o gamtamokslinį ugdymą – vos keletas studentų“, – atkreipia dėmesį Valstybės kontrolė.
Vis dėlto, pažymi Valstybės kontrolė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijos populiarios tarp studentų, nors parama šioms specializacijoms nėra taikoma.
Vertinimo rezultatai rodo, kad galima stebėti pedagoginių studijų patrauklumo didėjimą – per trejus metus (2019–2022 m.) pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo 3 kartus. 2023 m. prioritetines specializacijas rinkosi didesnė dalis įstojusiųjų į I pakopos valstybės finansuojamas vietas (universitetuose – 78, kolegijose – 42 proc.).
Profesinės pedagogikos studijos ir pedagogų perkvalifikavimas – populiariausi būdai pedagogo profesijai ir papildomai specializacijai įgyti (2023 m. sudarė 58 proc. visų pedagoginių studijų absolventų ir klausytojų). Profesinės pedagogikos studijos reikšmingai prisideda užtikrinant dalykų mokytojų poreikį.
ŠMSM: pedagogikos absolventų įsidarbinamumas auga
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, Valstybės kontrolės teiginys, jog mokyklose neįsidarbina beveik pusė (46 proc.) pedagogikos studijų absolventų, nėra teisingas.
„Absolventų, baigusių pedagogikas studijas, įsidarbinamumas nuosekliai auga, trumpėja ir laikotarpis, per kurį po studijų įsidarbinama. Ministerijos duomenimis, 2022 m. mokyklose dirbo du trečdaliai šių studijų absolventų, jie įsidarbino dar studijų baigimo metais“, – teigia ministerija.
Anot ŠMSM, savivaldybės savo ruožtu taip pat taiko įvairias pritraukimo, skatinimo priemones, pavyzdžiui, finansuoja mokytojų kvalifikacijos įgijimą, skiria išmoką įsikūrimui ir kt.
„Ministerija labai skatina savivaldybes ir mokyklas prisidėti prie naujų pedagogų pritraukimo. Mokyklos, kaip ir kitos organizacijos, konkuruoja dėl geriausių žmonių su verslu. Tad daug reikšmės turi tai, ar mokyklos vadovas geba palaikyti motyvuojančią, kurti skatinančią darbo aplinką, užtikrinti darbo vietos patrauklumą“, – pažymi ministerija.
Švietimo ministerija sako suprantanti, kad sistemą dar reikia tobulinti, kad ne tik kuo daugiau studentų būtų pritraukta į pedagogikos studijas, bet ir jie įsitvirtintų mokyklose. Anot ministerijos, tam reikia nuoseklių ir ilgalaikių priemonių, kurios kartu pradėtos taikyti tik prieš dvejus metus.
„Tai virš 300 eurų siekiančios tikslinės stipendijos įstojusiesiems į didžiausio poreikio pedagogikos specialybes ir virš 500 eurų paskutiniame kurse sudariusiesiems išankstines darbo sutartis. Neribojamas priėmimas į didžiausios poreikio pedagogikos specializacijas, atvertas kelias pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti ir mokyti kito dalyko. Nuosekliai didinamas darbo užmokestis“, – pažymi ministerija.
Kaip pabrėžia ir Valstybės kontrolė, galima stebėti pedagogo profesijos patrauklumo didėjimą – per trejus metus pasirinkusiųjų studijuoti pedagogiką skaičius padidėjo 3 kartus, o 2023 m. prioritetines specializacijas rinkosi daugiau įstojusiųjų į I pakopos valstybės finansuojamas vietas.
„Šiemet galima matyti itin išaugusį susidomėjimą pedagogikos studijomis: 2022–2023 m. m. jas rinkosi 1,65 tūkst. studentų, o 2023–2024 m. m. – beveik 2 tūkst. studentų, t. y. 21 proc. daugiau“, – teigia ŠMSM.
LAMA BPO duomenimis, prioritetines pedagogikos specializacijas šiemet pasirinko 651 studentas (471 – VF, 180 – VNF studijų vietos). Susidomėjimas prioritetinėmis specializacijomis, palyginus su praėjusių metų skaičiais, išaugo beveik pusantro karto. Ypač padaugėjo įstojusiųjų į pradinį ugdymą (beveik dviem trečdaliais daugiau nei pernai), specialiąją pedagogiką (50 proc. daugiau nei pernai).
Kaip pastebėta Valstybės kontrolės pranešime, dalykų mokytojų, pavyzdžiui, matematikos, chemijos, biologijos ir kt., poreikį užtikrinti padeda profesinės ir gretutinės studijos. Tikimasi, kad šiemet į šias studijas, kaip ir pernai, įstos apie 800 studentų – tiek, kiek priimta pernai, priėmimas į šias vietas dar nesibaigė, pažymi ministerija.
