Nusideginimai gaminant maistą arba apsinuodijimai neaiškios kilmės produktais gali nutikti bet kam, todėl labai svarbu žinoti, kokie turėtų būti pirmieji žingsniai ištikus nelaimei. Ekspertai sako, kad vienas iš simptomus sušvelninti galinčių priemonių, visada esantis po ranka, yra vanduo, tačiau būtina žinoti ir tai, kad kai kuriais atvejais jo vartojimas gali dar pabloginti situaciją.
Vanduo prie jūros ir poilsis suderinami malonumai. Užsisakyk nakvynę Palangoje!
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėjos, laikinai vykdančios skyriaus vedėjo funkcijas, Ingos Gudynaitės, vanduo turėtų būti vartojamas kaip pirminė pagalbos priemonė lengvai apsinuodijus maistu arba gėrimais.
„Tokiais atvejais svarbu vartoti daug vandens, nes dideli jo kiekiai padeda plauti skrandį ir sukelti dirbtinį vėmimą, jeigu to reikia. Dažniausiai apsinuodijusį žmogų kamuoja ir natūralus vėmimas, kurio metu netenkama daug skysčių. Reguliarus vandens gėrimas gali padėti šiuos skysčius atstatyti“, – sako ji.
Pašnekovė tikina, kad didžiausią naudą vanduo, kaip naminės medicinos priemonė, teikia gydant nudegimus. Specialistės teigimu, tiek apsinuodijimai, tiek nudegimai yra vienos iš dažniausiai pasikartojančių nelaimių buityje.
„Nutikus tokiai nelaimei sužalotos vietos iš karto turi būti drėkinamos. Tai galima daryti ir vandeniu, ir šlapia medvilnine medžiaga, tačiau jokiais būdais negalima naudoti ledo, nes tai gali sukelti audinių nušalimą ir tik pabloginti patį nudegimą. Jeigu nudegimas yra silpnas ir skausmas yra pakenčiamas, užtenka jį gydyti naudojant vandenį, tačiau jeigu žaizda atrodo grėsminga, reikėtų paskambinti greitajai medicinos pagalbos stočiai ir gydymą palikti specialistams“, – pataria ekspertė.
Pataria nepiktnaudžiauti vandeniu
Pasak I. Gudynaitės, dažniausiai jaučiamas pirmasis apsinuodijimo simptomas yra pykinimas, kurį gali lydėti padidėjęs skausmas pilvo srityje arba vėmimas. Kiti pagrindiniai požymiai, išduodantys, kad žmogus yra apsinuodijęs, gali būti viduriavimas, vidurių užkietėjimas, stiprus galvos svaigimas, raumenų skausmas ir sumažėjusi apetito stoka.
„Simptomai gali skirtis priklausomai nuo medžiagos, kuria buvo apsinuodyta. Pavyzdžiui, apsinuodijus alkoholiu, galimi traukuliai, regos sutrikimai ar netgi sąmonės netekimas, tuo tarpu narkotinių medžiagų poveikis pasireiškia ryškiais elgesio pokyčiais“, – sako ji.
Pašnekovės teigimu, apsinuodijus kai kurių cheminių medžiagų garais arba dulkių formos nuodais, gali būti pažeista akių ir nosies gleivinė, taip sukeliant ašarojimą ir dirginimą. Dėl nuodo poveikio kai kuriems žmonėms gali atsirasti odos paraudimas ir bėrimas.
„Apsinuodyti galima ir vandeniu, ypač, jeigu jis yra užterštas arba blogos kokybės. Sunkiais atvejais toks apsinuodijimas gali sukelti traukulius, smegenų pažeidimą, komą ar net mirtį“, – perspėja specialistė.
Ekspertė pabrėžia, kad jeigu pirmieji simptomai primena apsinuodijimą, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Jeigu nestipriai apsinuodijęs žmogus gausiai vemia arba viduriuoja, tačiau matoma, kad medikų pagalbos nereikės, gydytojai įspėja, kad būtina atstatyti tiek skysčių, tiek druskų pusiausvyrą. Paprastas vanduo šiuo atveju netinka, nes jame nėra elektrolitų ir gliukozės, kurių apsinuodijimo metu organizmas netenka, todėl medicinos specialistai tokiais atvejais rekomenduoja vartoti preparatus, turinčius veikliosios medžiagos diosmektito.“, – pataria ji.
Anot pašnekovės, vanduo apsinuodijimo simptomams švelninti gali būti naudojamas tik tais atvejais, kai apsinuodijama maisto produktais arba šarminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kalkėmis. Tokie apsinuodijimai gali įvykti netinkamai prižiūrint virdulius ar kavos virimo aparatus – netinkamai išvalius, juose pradeda kauptis kalkės, kurias žmogus išgeria jų net nepastebėjęs. Reikėtų atsiminti, kad dauguma žmogui pavojingų nuodų yra hidrofobiniai, o tai reiškia, kad vanduo gali tik pabloginti jų poveikį.
„Didelius vandens kiekius rekomenduojama naudoti tuomet, kai norima sukelti vėmimą, taip išvalant organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Tam ypač tinka šiltas vandens, sodos ir druskos mišinys. Tačiau dirbtinai sukelti vėmimo jokiais būdais negalima, kai žmogų ištinka apsinuodijimo sukeltas širdies priepuolis, infarktas, pastebimi traukuliai arba jis nėra sąmoningas. To daryti negalima ir jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams arba paskutiniame nėštumo trimestre esančioms moterims“, – pataria ekspertė.
Jeigu pastebėjote, kad žmogus apsinuodijo neaiškiomis medžiagomis ir jau laukiate greitosios medicinos pagalbos, I. Gudynaitė pataria neprarasti budrumo, kuo daugiau sužinoti apie nukentėjusiojo būklę ir užtikrinti, kad asmuo galėtų tinkamai kvėpuoti.
„Su apsinuodijusiu asmeniu visą laiką turi būti palaikomas ryšys, kad pavyktų greitai sureaguoti į bet kokius jo būsenos pokyčius. Pastebėjus, kad nukentėjusįjį pradeda pykinti, reikėtų apversti jį ant šono, taip išvengiant užspringimo jam pradėjus vemti. Jeigu žmogus nėra sąmoningas, reikėtų apklausti kartu buvusius žmones, o visą šią informaciją perduoti atvykusiems medicinos specialistams“, – aiškina ji.
Rekomenduoja nenaudoti tepalų
ESSC Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėjos teigimu, nusideginus vandenį ant nukentėjusios kūno dalies galima pilti beveik visada, tačiau vanduo neturėtų būti ledinis, nes tai gali tik padidinti nukentėjusių odos audinių patiriamą žalą arba sukelti hipotermiją.
„Nusideginus reikėtų kuo greičiau nutraukti karštos temperatūros poveikį. Tai galima padaryti nudegusią vietą 10-15 minučių laikant po tekančiu šaltu vandeniu arba naudojant šaltame vandenyje suvilgytą medžiaginę skiautę. Staigiai atšaldžius nudegusią vietą ne tik sumažėja skausmas, bet ir nutraukiamas žalojantis aukštos temperatūros poveikis audiniams – taip pavyksta apsaugoti gilesnius odos sluoksnius“, – tikina pašnekovė.
Specialistė primena, kad atšaldžius nudegusią vietą reikėtų ją toliau vėsinti, tačiau tam rekomenduojama pasitelkti kambario temperatūros vandenį, tekantį silpna srove, o tai daryti apie 10 minučių arba kol nukentėjusysis nebejaus skausmo.
„Vanduo netinka tais atvejais, jeigu žmogus nusidegino cheminėmis medžiagomis arba rūgštimis – jis gali sukelti cheminę reakciją ir dar didesnį audinių pažeidimą, todėl tokio nudegimo gydymą reikėtų palikti specialistams ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vandenį ant nukentėjusiojo pilti galima tik tuo atveju, jeigu jam padedantis žmogus yra įsitikinęs, kad nudegimą sukėlusi cheminė medžiaga yra nuvalyta“, – perspėja ji.
Ekspertė primena, kad panaši taisyklė galioja ir elektros sukeltiems nudeginimams, kadangi iškart po nelaimingo atsitikimo ant žmogaus užpiltas vanduo gali ne tik dar labiau pažeisti sužalotus audinius, bet ir sukelti pavojų nukentėjusiojo gyvybei.
„Jeigu nudegimas yra pavojingas ir jau iškvietėte greitąją medicinos pagalbą, laukdami apkirpkite nudegusius drabužius, pašalinkite visas apyrankes, žiedus, laikrodžius ir kitus papuošalus, kurie prasidėjus audinių tinimui, gali spausti nudegusią vietą“, – aiškina ekspertė I. Gudynaitė.
Pašnekovė pastebi, kad internete galima rasti informacijos, jog nudegintas vietas reikėtų tepti dantų pasta, grietine ar kitais tepalais. Anot jos, tai daryti yra griežtai draudžiama, nes toks metodas naudojamas tik vėlesnėse gydymo stadijose – eksperimentavimas iki medikų pagalbos tik pablogins situaciją.
