Proktologiniai tyrimai dažniausiai atliekami atsiradus negalavimams, susijusiems su tiesiąja žarna arba galine storosios žarnos dalimi – išange. Dėl nemalonių pojūčių dalis pacientų baiminasi atlikti tokius tyrimus, tačiau reikėtų žinoti, kad jie neskausmingi, o pats procesas trunka vos kelias minutes. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas Jonas Činčikas pažymi, kad nors proktologiniai tyrimai dažnai pacientams nėra malonūs, tačiau yra labai svarbūs ir gali padėti diagnozuoti ligas, kurios sukelia ne tik diskomfortą, bet ir sveikatos sutrikimus.
„Proktologiniai tyrimai atliekami, kai atsiranda skausmas, neaiškūs dariniai, tuštinimosi sutrikimai, pakitimai ir niežėjimas tiesiojoje žarnoje arba išangėje. Vienas iš svarbiausių simptomų, kuris signalizuoja, kad reikia skubėti pas specialistą – kraujas, pastebimas ant popieriaus ar unitazo. Taip pat svarbu apžiūrėti išmatas – ar nėra gleivių, kirminų, kraujo ar kitokių pakitimų, jas vizualiai įvertinti. Pastebėjus pakitimus, rekomenduojama nedelsti ir registruotis gydytojo apžiūrai“, – pasakoja J. Činčikas.
Platus galimų tyrimų spektras
Pasak jo, proktologinių tyrimų yra daug, tačiau paprastai vizitas pas gydytoją prasideda nuo pokalbio apie simptomus, o vėliau atliekama apžiūra, padedanti įvertinti paciento būklę.
„Pirminės apžiūros metu proktologai gali atsakyti į daugelį klausimų – ar matosi odos paraudimai, išoriniai įtrūkimai, hemorojiniai mazgai. Taip pat vizito metu atliekamas digitalinis ištyrimas pirštu, apčiuopos būdu – tai leidžia gydytojui įvertinti skausmingumą, papildomų darinių atsiradimą, išangės rauko tonusą ar jo susiaurėjimą. Naudodami plėtiklį, atliekame anoskopijos tyrimą, kurio metu, specialaus veidrodėlio pagalba, galime apžiūrėti iki 5 cm tiesiosios žarnos ir vizualiai įvertinti jos būklę“, – aiškina abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Jei apžiūros metu neaptinkama jokių pakitimų, rektoskopiniu vamzdeliu su optika atliekama rektoskopija, kuri leidžia sužinoti daugiau informacijos ir surasti negalavimų priežastį.
„Rektoskopijos metu apžiūrima maždaug iki 20 cm tiesiosios žarnos. Yra ir daugiau proktologinių tyrimų, tokių kaip monometrija, defektograma, tačiau jie atliekami pastebėjus tam tikrus specifinius susirgimus. Kartais, atlikus keletą tyrimų, gydytojas nustato, kad pacientui reikalinga kolonoskopija, kuri leis sužinoti apie kitus sveikatos sutrikimus ar onkologinius susirgimus. Taip pat, tyrimų metu aptikus neaiškius darinius, jų metu iškart galime atlikti biopsiją, kurios rezultatai leis kuo greičiau įvertinti, koks gydymas reikalingas toliau“, – pasakoja abdominalinės chirurgijos gydytojas J. Činčikas.
Specialaus pasiruošimo nereikalauja
Nors proktologiniai tyrimai nėra itin malonūs, gydytojas ramina, kad dažniausiai apžiūra trunka neilgai bei gali užkirsti kelią rimtiems susirgimams.
„Atliekant proktologinius tyrimus, nejautra dažniausia netaikoma. Jei pacientas labai bijo ar yra jautrus skausmui, gydytojai visada stengiasi nuskausminti ar nuraminti vaistais. Nors tyrimai nėra malonūs, tačiau jie yra trumpi, o informacija, kurią sužinome jų metu, padeda gydyti pasireiškusius simptomus“, – teigia J. Činčikas.
Pirminei apžiūrai specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau svarbu ateiti nevalgius ir nevartojus skysčių, o jei apžiūra numatyta vakare, rekomenduojama tą dieną valgyti kuo mažiau. Visgi, jeigu žinote, jog jums bus atliekama rektoskopija, siekiant kuo sklandesnio tyrimo, gydytojas prieš tai papasakos, kaip tinkamai pasiruošti.
Diagnozės ilgai laukti nereikia
Atėjus atlikti proktologinius tyrimus, diagnozę sužinosite iškart – dar gydytojo kabinete. Anot J. Činčiko, ligos nustatymas priklauso nuo paciento būklės, tačiau ar reikės tolimesnio gydymo ar papildomų tyrimų, galima sužinoti iškart.
„Apžiūros metu galime atsakyti į klausimą, ar matome rimtų pakitimų. Pavyzdžiui, jei artimojoje išangės dalyje matomas hemorojus, įplėšos, dariniai ar polipai – diagnozė nustatoma iškart ir paskiriamas gydymas“, – sako abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Pasak jo, po apžiūros pacientas gali iškart keliauti namo ir jam nereikia kito žmogaus palydos, o rekomendacijos skiriamos priklausomai nuo diagnozės. Jei, atlikus rektoskopiją, galimi šalutiniai poveikiai, pacientas yra informuojamas, kas gali nutikti ir kaip elgtis tokioje situacijoje.
„Kardiolitos klinikoms“ priklauso 6 klinikos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje, kuriose dirba apie 700 aukščiausios kvalifikacijos gydytojų. Klinikos teikia 45 medicinos sričių paslaugas tiek Lietuvos, tiek iš užsienio šalių atvykstantiems klientams. Naujausios „Kardiolitos klinikų“ užsakymu „Spinter research“ 2023 m. kovą atliktos apklausos duomenimis, „Kardiolitos klinikos“ yra žinomiausios iš visų privačių gydymo įstaigų Lietuvoje.
